XVIII a. LDK visuomenė

Šioje temoje apžvelgiami LDK kraštovaizdžio, demografijos ir visuomenės pokyčiai XVIII amžiuje. Sužinoma, kaip karai, maras ir kitos negandos paveikė gyventojų skaičių, tautinę sudėtį, taip pat susipažįstama su to meto žmonių kasdienybe, papročiais ir religine įvairove. Taip pat nagrinėjama lietuvio tapatybė, kalbos vartojimas ir santykis su besiformuojančia politine tauta.

LDK demografija XVIII a.
XVIII amžiaus pradžioje LDK gyventojų skaičių katastrofiškai sumažino karai, badmečiai ir maro epidemijos, ypač Šiaurės karas ir didžiausia šalies istorijoje maro epidemija, pražudžiusi trečdalį Lietuvos ir pusę Žemaitijos gyventojų. Tik XVIII a. viduryje gyventojų skaičius pasiekė prieškario lygį. Gyvenimo trukmė ilgėjo dėl sveikatos apsaugos pažangos, bet bendras higienos suvokimas išliko menkas. Keitėsi miestų tautinė sudėtis, daugėjo žydų ir „naujųjų miestiečių“.
LDK kraštovaizdis XVIII a.
XVIII amžiuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kraštovaizdis keitėsi dėl intensyvėjančios žemdirbystės, melioracijos ir gerėjančio susisiekimo. Išsiskyrė kaimo vietovės su bajorų dvarais, kaimais, bažnyčiomis, vienuolynais, karčiamomis, pašto stotimis, malūnais ir miesto erdvės, kurios po XVII a. vidurio – XVIII a. pradžios karų atsigavo. Miestai skyrėsi dydžiu, išvaizda ir teisine padėtimi, o 1774 m. įstatymu 74 LDK miestams buvo suteiktos laisvojo miesto savivaldos teisės. Medinius pastatus keitė mūriniai.
Lietuvio tautybė ir kalba XVIII a.
Daugiatautėje LDK buvo vartojamos įvairios kalbos. Pagrindine viešojo gyvenimo kalba tapo lenkų kalba, pakeitusi rusėnų rašto kalbą valstybinėje raštvedyboje XVII a. pabaigoje. Nors lenkų kalba plito, LDK bajorai laikė save atskira politine tauta – LDK piliečiais, vadindami save „litvinais“. Lotynų kalba buvo vartojama bažnyčiose ir mokslo įstaigose. Lietuvių kalba daugiausiai naudota vakarinėje šalies dalyje ir bažnytiniuose raštuose. Rytinių žemių valstiečiai kalbėjo besiformuojančia baltarusių kalba. Kalbos vartojimas buvo antraeilis dalykas tapatybei apibrėžti.
Religinė padėtis LDK XVII a. II pusėje-XVIII a.
Nors kontrreformacija pasiekė pergalę, LDK gyventojai išpažino įvairius tikėjimus. Vyravo katalikybė. Rytinėse teritorijose buvo daug stačiatikių unitų, kurie 1596 m. sudarė uniją su Katalikų bažnyčia. XVII a. II pusėje – XVIII a. LDK apsigyveno sentikiai, nepripažinę Rusijos stačiatikių bažnyčios reformos. Miestuose buvo įvairių konfesijų maldos namų.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com