Lietuvoje kasmet vyksta gyvosios istorijos festivaliai, dažniausiai istorinėse vietovėse, tokiose kaip Trakai, Medininkai ir Apuolė. Žymiausias – tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos“ Kernavėje, skirtas Mindaugo karūnavimo dienai. Šiame festivalyje demonstruojami senovės ir Viduramžių amatai, gyvensenos ypatumai, karių kovos, senovinė muzika ir maistas. Tai galimybė pamatyti, kaip buvo gaminami įvairūs daiktai, naudojant senovines technologijas.

Istorinė rekonstrukcija, dar vadinama gyvąja istorija, yra praeities įvykių ir gyvensenos atkūrimas, siekiant kuo tiksliau perteikti pasirinktą laikotarpį. Ji išpopuliarėjo XIX a. Didžiojoje Britanijoje, pradžioje daugiausia dėmesio skiriant Viduramžių mūšiams. Šiandien rekonstrukcijos apima įvairius laikotarpius ir aspektus, nuo priešistorės iki XX a., įskaitant karių gyvenimą, amatus ir kasdienybę. Rekonstrukcijos kūrėjai remiasi įvairiais istoriniais šaltiniais.

Lietuvoje populiariausios rekonstrukcijos kryptys yra baltų ir vikingų laikai, Viduramžiai ir XX a. partizanų kovos. Pagrindinis dėmesys skiriamas karių ginkluotei ir aprangai, turtingų žmonių aprangai bei amatininkų veiklai. Karių rekonstrukcijose atkuriamos autentiškos ginklų ir šarvų kopijos, studijuojamas karinis planas, rengiamos mūšių inscenizacijos, pavyzdžiui, Žalgirio mūšio. Amatininkai atkuria darbo įrankius, technologijas ir siekia išmokti senųjų amatų.