XIX a. antros pusės Europos visuomenė

Šiose temose nagrinėjama XIX amžiaus antros pusės Europos visuomenės transformacija, apimanti Antrosios industrinės revoliucijos sukeltus ekonominius ir socialinius pokyčius, įskaitant darbininkų ir feministinių judėjimų veiklą. Taip pat aptariamas moderniosios visuomenės susikūrimas, technologinė pažanga, naujų laisvalaikio formų bei masinės kultūros atsiradimas. Galiausiai, analizuojama meno raida pereinant nuo realizmo prie modernizmo krypčių.

Antroji pramonės revoliucija
XIX a. antroji pusė buvo žymi antrąja pramonės revoliucija, kurios pagrindas – garo varikliai, geležinkeliai ir pramoninių įrenginių gamyba. Intensyvi geležinkelių plėtra Europoje ir JAV (1850–1873 m.) skatino gamybos augimą ir gyventojų migraciją. Sunkioji pramonė (anglies, naftos, elektros gavyba ir panaudojimas) sparčiai vystėsi. Metalurgijos patobulinimai leido gaminti pigų plieną, o elektros ir vidaus degimo varikliai pakeitė pramonę. Atsirado akcinės bendrovės, atskyrusios nuosavybės ir valdymo funkcijas.
Darbininkų judėjimai
XIX a. antroje pusėje, dėl pramonės automatizacijos ir ribotos socialinės politikos, darbininkai susidūrė su sunkiomis darbo sąlygomis: ilgomis darbo valandomis, mažu darbo užmokesčiu (ypač moterims ir vaikams), socialinių garantijų stoka. Darbininkai kovojo už geresnes sąlygas, kūrėsi profesinės sąjungos, kurios vėliau tapo politiniu veiksniu. Profesinių sąjungų dėka buvo įvesta 10–11 valandų darbo diena, uždraustas vaikų darbas, kai kur – ir moterų. Kai kurios profesinės sąjungos kėlė ir politinius tikslus.
Industrializacijos skirtumai
XIX a. antroje pusėje industrializacija vyko nevienodai skirtingose šalyse dėl įvairių ekonominių, politinių, socialinių ir technologinių veiksnių. Pagal industrializacijos mastą pirmavo kelios valstybės. Šie skirtumai turėjo įtakos tarptautiniams santykiams, ekonominei galiai ir socialinei raidai.
Menas: nuo realizmo iki modernizmo
XIX a. vidurio ir antros pusės pokyčiai paveikė ir meną. Realizmas atmetė klasicizmo ir romantizmo idėjas, siekė tikroviškai atspindėti šiuolaikinį pasaulį, vaizduoti kasdienį gyvenimą. Modernizmas – bendras pavadinimas meno krypčių, kurios priešinosi idealizuotam pasaulio vaizdavimui, siekė naujumo, originalumo, neigė tradicijas. Ryškios modernizmo kryptys: impresionizmas (akimirkos įspūdžio fiksavimas), simbolizmas (nematomo pasaulio perteikimas), postimpresionizmas (atsisakymas mėgdžioti gamtą).
Moderni visuomenė
XIX a. antroje pusėje formavosi modernus miestietiškas gyvenimo būdas, kuriam būdingas individualizmas, dalykiniai santykiai, laiko ir ateities planavimas. Tai lėmė transporto priemonių greičio didėjimas, ryšių sistemų tobulėjimas (paštas, telegrafas, telefonas), technologijų skverbimasis, išsilavinimo gerėjimas (visuotinis pradinis išsilavinimas) ir didėjantis laisvalaikio poreikis. Atsirado masinė kultūra (žurnalai, romanai, kinas), populiarėjo sportas, turizmas.
Moterų teisės
XIX a. prasidėjęs feministinis judėjimas, ypač paplitęs tarp vidurinės klasės moterų, siekė didesnės lyčių lygybės. Feministės kovojo prieš dvigubus standartus, už moterų teisę į švietimą, privačią nuosavybę ir, svarbiausia, rinkimų teisę (sufražistės). Judėjimas susidūrė su valdžios pasipriešinimu. XIX a. pabaigoje moterų raštingumas beveik prilygo vyrų raštingumui, moterys ėmė mokytis vidurinėse mokyklose, kolegijose ir universitetuose, kai kurios tapo gydytojomis, teisininkėmis.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com