SQL log

  Aptarsime, kaip šią užduotį atlikti kompiuteriu, naudojant skaičiuoklę.
  
  1)  Braižome sklaidos diagramą:
      *   duomenis x ir y surenkame skaičiuoklės darbo lape dviem eilutėmis (arba stulpeliais), pavyzdžiui, A1:F1 ir A2:F2, pele juos pažymime;
      *   pasirenkame skirtuką **Įterpimas**, paskui komandą **Įterpti sklaidos (X, Y) diagramą**;
      *   kai pasirodo diagrama, ašių langeliuose surenkame ašių pavadinimus (pasirenkame **Diagramos elementai** → **Ašių pavadinimai**).
  
  2)  Parašome tiesės y = kx + b, apie kurią išsidėstę sklaidos diagramos taškai, lygtį ir nubrėžiame tą tiesę:
      *   pasirenkame **Diagramos elementai** → **Krypties linija**;
      *   pasirenkame **Daugiau linijinės krypties linijos parinkčių** ir pasirodžiusioje lentelėje varnele pažymime **Diagramoje rodyti lygtį**;
      *   spaudžiame **Uždaryti**;
      *   sklaidos diagramoje matome tiesę ir šalia tos tiesės – jos lygtį: y = 1,4853x + 0,7647
  
  Šios lygties koeficientų k ir b reikšmės pateiktos 0,0001 tikslumu. Koeficientų k ir b reikšmes suapvalinę 0,1 tikslumu, gauname lygtį y = 1,5x + 0,8.
  
  Nustatykite, kiek apytiksliai taškų būtų pelnęs Justas, jei treniruotųsi 8 valandas ir 25 valandas per savaitę. Pagrįskite savo nuomonę. Remkitės sklaidos diagramoje pavaizduota tiese.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  # 4.11*. Vanduo – gyvybės šaltinis. Jonizuotas vanduo
  
  „O vanduo! Tu neturi nei skonio, nei spalvos, nei kvapo – tavęs nė nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės, nepažindami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei: pats tu esi gyvybė! Tu mus pripildai smagumo, visai nesuvokiamo mūsų juslėmis. Su tavimi grįžta į mus visos tos galios, kurias jau buvome praradę. Tavo malone vėl ima kunkuliuoti mumyse visos versmės, kurios buvo išsekusios mūsų širdyse. Tu esi didžiausias turtas visame pasaulyje...“, – rašė prancūzų pilotas ir rašytojas Antuanas de Sent-Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry, 1900–1944). Vandens elektrolizė keičia požiūrį į vandens spalvą. Vykstant elektrolizei, vanduo papilkėja vos ne iki juodumo.
  
  Kiek vandens reikia organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti, priklauso nuo klimato sąlygų, fizinio krūvio, individualių žmogaus savybių (pvz., prakaitavimo intensyvumo). Per parą žmogui rekomenduojama išgerti 6–8 stiklines vandens. Jo gaunama su maistu: vaisiuose ir daržovėse vandens yra 80–95 %, mėsoje – 45–65 %, duonoje – apie 40 %. Vandens kiekiui organizme sumažėjus 1 %, žmogus pajunta troškulį. Teigiama, kad troškulys dažnai painiojamas su alkiu. Atrodo, kad norisi valgyti, nors iš tikrųjų organizmui reikia skysčių.
  
  Daugelio Vakarų Europos ir kitų pasaulio šalių gyventojams tiekiamas apvalytas atvirų vandens' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  6. Vienas biliardo rutulys, judėdamas 10 m/s greičiu, atsimušė į kitą tokios pat masės nejudantį rutulį. Po smūgio abu rutuliai išsiskyrė. Apskaičiuokite rutulių greičius po smūgio, kai:
  a) po susidūrimo rutulių trajektorijos sudarė su pradine rutulio judėjimo kryptimi 45° kampus;
  (7,1 m/s; 7,1 m/s)
  b) pirmo rutulio trajektorija su pradine trajektorija sudarė 60° kampą, o antro rutulio – 30° kampą.
  (5 m/s; 8,7 m/s)
  
  ## 7.3. Mechaninis darbas
  
  ### Bendroji mechaninio darbo išraiška
  
  Mokydamiesi mechanikos pradmenų, sužinojote, kad buitinė ir fizikinė žodžio „darbas“ prasmė ne visada sutampa. Turėtumėte atsiminti, kad, spręsdami fizikos ar matematikos uždavinius, jokio mechaninio darbo neatliekate, tačiau, bėgdami iš vieno namo aukšto į kitą, dirbate nemažai. Fizikiniu požiūriu mechaninis darbas atliekamas tada, kai jėgos veikiamas kūnas pasislenka. Jeigu kūną veikiančios jėgos *F* ir kūno poslinkio *s* kryptys sutampa, mechaninis darbas apskaičiuojamas pagal formulę
  
  A = Fs. (7.12)
  
  O jeigu nesutampa? Kaip tada rasti kūną veikiančios jėgos atliekamą mechaninį darbą?
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Mokytoja priminė, kad rytoj rašysite sunkų kontrolinį darbą. Tiems, kurie sumokės po vieną litą, mokytoja pažadėjo padaryti atsakymų kopijas.
  
  Kitą dieną mokytoja pasakė, kad kopijų padaryti nespėjo, bet atsakymus ji ketina užrašyti lentoje. Jūs visi sėdėsite klasėje, tačiau atsakymus galės pasitikrinti tik tie, kas už juos sumokėjo.
  
  Ar sutiktumėte mokėti litą vienu ir kitu atveju? Kodėl jūsų atsakymai abiem atvejais tikriausiai būtų skirtingi?
  
  Pirmuoju atveju kontrolinio darbo atsakymus galima laikyti privačia preke – ja gali naudotis tik tas, kuris už ją sumokėjo. Be savininko sutikimo niekas kitas neturi teisės į atsakymus žiūrėti. Dauguma mūsų vartojamų prekių bei paslaugų yra būtent tokios.
  
  Antruoju atveju atsakymai atitinka visuomeninės prekės sampratą. Visuomeninėms prekėms yra būdingos dvi savybės – jos yra bendro vartojimo ir neišskirtinės.
  
  Bendro vartojimo savybė aprašytu atveju reiškia, kad atsakymų skaičius ir kokybė visiškai nepriklauso nuo to, daug ar mažai moksleivių juos mato. Lygiai kaip gatvių apšvietimo stiprumas visiškai nepriklauso nuo to, kiek žmonių tamsiu paros metu praėjo gatve.
  
  Neišskirtinumo savybė reiškia, kad mokytoja vargu ar galėtų neleisti žvilgčioti į lentoje užrašytus atsakymus tiems, kurie nemokėjo. Tikriausiai svarstydami, mokėti ar ne litą antruoju atveju, jūs nutartumėte pasinaudoti tuo, kad jeigu mokytoja jūsų iš klasės neišvarys, tai juos ir taip pamatysite. Tai vadinamoji zuikių problema (zuikiais vadinami ne tik keleiviai, važiuojantys viešuoju transportu be bilieto, bet ir tie, kurie ką nors bando gauti nemokamai, nors kiti už tai moka). Visuomeninės prekės ir paslaugos tampa prieinamos visiems, kai tik jos pagaminamos.
  
  Tik tos prekės ar paslaugos, kurios turi abi savybes – t. y. jų kiekis ir kokybė nepriklauso nuo vartotojų skaičiaus ir neįmanoma neleisti jomis naudotis tiems, kurie nesusimokėjo, yra vadinamos visuomeninėmis.
  
  Klasikinis visuomeninės prekės pavyzdys yra švyturys. Jis reikalingas laivams apsaugoti nuo pakrančių keliamų pavojų. Tačiau švyturio teikiama nauda atskiro laivo savininkui yra per maža, kad jis galėtų įsigyti tokią didelę ir nedalijamą prekę. Kita svarbi aplinkybė – tik pradėjus švyturį eksploatuoti, jo teikiama nauda (signalinė šviesa) tampa prieinama visiems laivams. Nėra būdų, kaip apriboti kai kurių laivų naudojimąsi švyturio teikiama nauda. Joks verslininkas nestatys švyturio, jei jis neduos pajamų, jei nebus pelno. Tačiau saugi pakrančių navigacija be švyturio yra neįmanoma. Tam, kad visuomenė galėtų naudotis švyturio teikiama nauda, jį už mokesčių mokėtojų pinigus pastatyti ir eksploatuoti turi valstybė.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;