Šioje temoje susipažįstama su santykinės molekulinės masės, molių masės ir molekulių skaičiaus sąvokomis, bei jų tarpusavio ryšiais. Taip pat nagrinėjamas idealiųjų dujų modelis, molekulių chaotiškas judėjimas, greičių įvairovė ir jų matavimo metodai, įskaitant Šterno bandymą. Galiausiai, aptariamas statistinis molekulių greičių pasiskirstymas, Maksvelo funkcija ir vidutinio kvadratinio greičio sąvoka.

Šioje temoje aptariami molekulinės kinetinės teorijos pagrindai, įskaitant molekulių sąveiką ir Avogadro konstantą. Taip pat sužinoma, kaip apskaičiuoti medžiagos kiekį, molio masę ir molekulės masę. Šios sąvokos yra esminės norint suprasti medžiagos sandarą ir savybes.

Šioje temoje nagrinėjama nanotechnologija – mokslas, tiriantis itin mažas, nanometrų dydžio, daleles. Sužinoma apie nanotechnologijos pradininkus, svarbiausius atradimus, tokius kaip nanovamzdeliai, ir šios srities taikymą įvairiose pramonės šakose, pavyzdžiui, medicinoje, elektronikoje ir tekstilėje. Taip pat aptariamos ir su nanotechnologijų plėtra susijusios problemos.

Šioje temoje susipažįstama su molekulinės kinetinės teorijos pagrindais, įskaitant makroskopinių ir mikroskopinių dydžių sampratą, pagrindinius teorijos teiginius apie medžiagos sandarą iš dalelių, jų netvarkingą judėjimą ir tarpusavio sąveiką. Taip pat aptariami molekulių matmenys, šiluminis judėjimas, Brauno judėjimas ir difuzija, bei molekulių sąveikos jėgos.

Šioje temoje aptariami įvairūs temperatūros matavimo būdai ir prietaisai, pradedant istoriniais pavyzdžiais ir baigiant šiuolaikiniais termometrais. Taip pat sužinoma, kaip nustatoma šiluminė pusiausvyra, bei susipažįstama su Celsijaus skale ir tiksliu temperatūros apskaičiavimu, naudojant Bolcmano konstantą.

Šioje temoje susipažįstama su absoliučiąja temperatūra ir Kelvino skale, kuri remiasi molekulių judėjimo energija. Sužinoma, kad absoliutusis nulis yra temperatūra, kurioje nutrūksta molekulių šiluminis judėjimas, ir išmokstama, kaip vidutinė kinetinė molekulių energija susijusi su absoliučiąja temperatūra. Taip pat sužinoma Celsijaus ir absoliučiosios skalės ryšys.

Šioje temoje nagrinėjama idealiųjų dujų būsenos lygtis (pV = (m/M)RT), dar žinoma kaip Klapeirono ir Mendelejevo lygtis, kuri susieja slėgį, tūrį ir temperatūrą. Taip pat aptariama, kaip ši lygtis taikoma įvairioms dujoms, bei paaiškinami dujų procesai. Galiausiai, parodoma, kaip Klapeirono lygtis sieja skirtingas dujų būsenas.

Šioje temoje nagrinėjama idealiųjų dujų būsenos lygtis ir jos taikymas, apibrėžiant izoterminius, izobarinius ir izochorinius procesus. Aptariami Boilio ir Marioto, Gei-Liusako ir Šarlio dėsniai, paaiškinantys dujų savybių kitimą, kai vienas iš parametrų (temperatūra, slėgis ar tūris) yra pastovus. Taip pat pateikiami pavyzdžiai, kaip šie dėsniai taikomi praktikoje.

Šioje temoje susipažįstama su idealiųjų dujų slėgio kilme, kurią lemia molekulių smūgiai į indo sieneles. Taip pat išmokstama pagrindinė molekulinės kinetinės teorijos lygtis, kuri susieja slėgį su mikroskopinėmis dujų savybėmis, tokiomis kaip molekulių koncentracija, masė ir greitis. Galiausiai, pamatoma, kaip ši lygtis siejasi su molekulių vidutine kinetine energija.