Imperializmo poveikis Afrikai ir Azijai XIX–XX a.

Šioje temoje nagrinėjama, kaip XIX–XX a. sandūroje Vakarų valstybių imperializmas paveikė Afriką ir Aziją, įskaitant kolonizaciją, kultūrinį poveikį ir vietinių gyventojų reakcijas. Aprašomi įvairūs pavaldumo laipsniai (dominijos, protektoratai, kolonijos) ir imperializmo padariniai, tokie kaip kultūrų naikinimas, ekonominis išnaudojimas bei šių procesų atgarsiai dabartiniame pasaulyje. Taip pat minima, kokią žalą padarė imperialistinių šalių vykdoma politika.

Artimieji Rytai ir europiečių įtaka
Artimuosiuose Rytuose gyveno pagrindinių monoteistinių religijų atstovai. Nuo VII a. dominavo arabai musulmonai, tačiau išliko krikščionių bendruomenės. XIX a. pab. – XX a. pr. žydai ėmė kurtis Palestinoje ir 1909 m. įkūrė Tel Avivą. Regionas išvengė tiesioginės Europos kolonizacijos, tačiau Europos, ypač Jungtinės Karalystės, imperialistai vis labiau skverbėsi į Osmanų imperijos valdomas teritorijas.
Azijos padalijimas ir osmanų imperija
Europiečiai Aziją skirstė į Artimuosius, Vidurio ir Tolimuosius Rytus. Osmanų imperija, XVII a. kėlusi grėsmę Europai, po pralaimėjimo Vienos mūšyje 1683 m. ėmė silpti. Tautų pavasario laikotarpiu Osmanai prarado žemes Europoje, o iki Pirmojo pasaulinio karo jiems liko tik valdos Artimuosiuose Rytuose. Imperija buvo ekonomiškai ir technologiškai silpnesnė už Vakarų Europą.
Imperializmo įgyvendinimas ir padariniai
Imperialistinė politika buvo vykdoma verslo kompanijų ir vyriausybių bendradarbiavimu. Kolonizacija prasidėdavo žvalgyba, vėliau sekė užvaldymas. Kontroliuojamos žemės buvo skirstomos į dominijas, protektoratus ir kolonijas. Imperialistinių valstybių politika buvo orientuota į maksimalią naudą, nepaisant vietinių interesų, ir „baltojo žmogaus misiją“. Dėl imperializmo buvo sunaikintos tautos, kultūros, kalbos. Kai kurie vietiniai gyventojai perimdavo vakariečių kultūrą, tačiau dauguma paklusdavo iš baimės.
Imperializmo pasekmės dabartiniame pasaulyje
Po Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II mirties 2022 m., kilo diskusijos dėl „Koh-i-Noor“ deimanto, kuris yra Indijos ir Jungtinės Karalystės įtampos objektas. Šiandieniniame pasaulyje Vakarų kultūros, ypač anglų kalbos, įtaka yra didžiulė. Globalizacija naikina kultūrų skirtumus.
Indijos kolonizacija
1498 m. V. da Gamos ekspedicija pasiekė Indiją. Iš pradžių prekyba buvo naudinga abiem pusėms, tačiau XVIII a. britų Ost Indijos bendrovė įgijo didelę įtaką Indijoje. XIX a., po Sipajų sukilimo, Indijoje buvo įvestas Britų imperijos kolonijinis valdymas. Indija tapo didžiausia Britanijos kolonija.
Pasaulio pokyčiai imperializmo laikotarpiu
Nors Vakarų šalys teigė civilizuojančios Rytus, daugelis Rytų kraštų, įskaitant Afriką ir Aziją, jau turėjo išvystytas civilizacijas. Afrikoje, kurios raida buvo nevienoda, nuo VII a. įsitvirtino arabai musulmonai, o Šiaurės Afrikos miestai tapo prekybos centrais. XVI a. atsirado europiečių kolonijos, tačiau europiečius domino prekyba žmonėmis, kas sukėlė karus ir nualino Afriką. 1884–1885 m. Berlyno konferencijoje Afrika buvo padalinta, o žemės paverstos plantacijomis, dėl ko žemynas tapo badaujančiu.
Tolimieji rytai ir kinijos imperija
Kinija, save vadinusi Vidurio imperija, XVII a. buvo technologiškai pažangiausia pasaulio valstybė. Ryšiai su Europa buvo riboti, prekyba vyko tik per Kantono uostą. XVIII a. pab. jėgų pusiausvyra pasikeitė. XIX a. pr. britai pradėjo gabenti opijų, o po pralaimėto Opijaus karo Kinija turėjo atverti daugiau uostų ir atiduoti Honkongą. Šalis silpo, vietinė ekonomika buvo sužlugdyta.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com