XIX amžiuje JAV sparčiai augo gyventojų skaičius ir plėtėsi ekonomika, ypač šiaurinėse valstijose, kur daugėjo fabrikų ir geležinkelių. Tačiau kartu didėjo ir socialinės problemos: darbininkai neturėjo socialinių garantijų, gaudavo mažus atlyginimus, o pramonėje įsigalėjo korporacijos. Lygybės ir laisvės idėjos neapėmė visų gyventojų, ypač senųjų Amerikos gyventojų ir vergų.

XIX amžius buvo didžiulės imigracijos į JAV laikotarpis. Milijonai žmonių iš Europos ir kitų pasaulio dalių vyko į Ameriką, bėgdami nuo nepriteklių, persekiojimų ar ieškodami geresnio gyvenimo. Didžiausi imigrantų srautai buvo iš Airijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės, taip pat iš Italijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijos.

Nesutarimai dėl vergijos lėmė JAV pilietinį karą. 1860 m. prezidentu išrinkus Abraomą Linkolną, pietinės valstijos atsiskyrė ir įkūrė Konfederaciją. A. Linkolnas nepripažino atsiskyrimo, ir 1861 m. prasidėjo karas. Šiaurė turėjo didesnę ekonominę ir karinę galią, o Pietūs – stipresnes karines tradicijas. 1862 m. A. Linkolnas paskelbė vergų išlaisvinimą, o 1863 m. įvyko lemiamas Getisbergo mūšis. 1865 m. Pietūs kapituliavo.

XIX amžius JAV buvo intensyvių pokyčių, imigracijos ir plėtros metas. Nors JAV turėjo bendrų bruožų su Europa (krikščionybė, kalba), ją labiau formavo paprasti žmonės, siekiantys geresnio gyvenimo. Amerikiečiai save laikė pažangia ir išskirtine tauta, tačiau ši idėja buvo naudojama ir pateisinti veiksmus prieš senuosius gyventojus. Visuomenėje vyravo panaši turtinė padėtis, buvo prieinamas pradinis išsilavinimas.

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje pietinėse valstijose kilo protestų banga prieš juodaodžius, buvo statomi paminklai Konfederacijos didvyriams. Šiandien šie paminklai vertinami prieštaringai, nes siejami su vergijos ir rasizmo simbolika. Šiuolaikinėje JAV vyksta diskusijos dėl pilietinio karo atminimo. Judėjimas „Black Lives Matter“ rodo, kad kelias į lygybę dar nesibaigė.

Po karo prasidėjo pietinių valstijų rekonstrukcija. Kongresas priėmė Konstitucijos pataisas, panaikinančias vergiją ir suteikiančias pilietybę juodaodžiams, įskaitant rinkimų teisę. Tačiau pietinėse valstijose įsigalėjo segregacijos įstatymai, ribojantys juodaodžių teises. Buvo įvestas pagalvės mokestis, raštingumo testai, atimantys teisę balsuoti. Susikūrė Kukluksklanas, terorizavęs juodaodžius. Kova už juodaodžių teises tęsėsi iki XX amžiaus.

Aleksis de Tokvilis pastebėjo, kad JAV pradinis mokslas buvo prieinamas visiems, tačiau aukštojo mokslo siekė nedaugelis. Amerikiečiai labiau vertino praktines žinias ir įgūdžius, reikalingus darbui. Jaunuoliai anksti pradėdavo savarankišką gyvenimą, rinkdamiesi profesiją. Mokslo paskirtis buvo praktinė, o ne intelektualinė. Trūko išsilavinusios klasės, kuri vertintų protinį darbą.

XIX amžiaus pirmoje pusėje, plečiantis JAV, išryškėjo skirtumai tarp pietinių ir šiaurinių valstijų. Pietuose pagrindine žemės ūkio kultūra tapo medvilnė, o plantacijose dirbo vergai. Vergija tapo pagrindiniu nesutarimų šaltiniu. Šiaurėje stiprėjo abolicionizmo judėjimas, siekęs panaikinti vergiją. Abolicionistai padėdavo vergams pabėgti į šiaurę.