Evoliucijos liudininkai

Šioje temoje susipažįstama su evoliucijos įrodymais, tokiais kaip fosilijos, lyginamoji anatomija, embriologija ir molekulinė genetika. Taip pat aptariamas neodarvinizmas – šiuolaikinė evoliucijos teorija, kuri sujungia Darvino mokymą su genetikos atradimais. Sužinoma, kaip šie duomenys patvirtina bendrą organizmų kilmę ir gyvybės vystymąsi Žemėje.

Anatomijos palyginimas
Lyginamoji anatomija – tai mokslas, lyginantis skirtingų organizmų anatominius panašumus ir skirtumus, siekiant nustatyti jų giminystės ryšius. Rudimentai – tai organų liekanos, kurios yra praradusios savo pirminę funkciją, tačiau išlikusios iš protėvių. Pavyzdžiui, gyvačių dubens kaulai arba žmogaus uodegikaulis yra laikomi rudimentais. Homologiniai organai – tai organai, kurie pasižymi panašia sandara, tačiau atlieka skirtingas funkcijas. Žinduolių priekinių galūnių kaulai yra puikus homologinių organų pavyzdys, rodantis bendrą jų kilmę.
Embriologija ir genetika
Lyginamoji embriologija nagrinėja gemalų vystymosi panašumus tarp skirtingų organizmų grupių. Pavyzdžiui, žmogaus gemalas tam tikruose vystymosi etapuose turi aiškių žuvų ir varliagyvių požymių, tokių kaip žiaunų plyšiai ir uodega, kurie vėliau išnyksta. Šis reiškinys iliustruoja glaudų ryšį tarp ontogenezės (individualaus organizmo vystymosi) ir filogenezės (evoliucinės rūšies raidos). Be to, genetinis kodas, lemiantis baltymų sintezę, yra beveik universalus visiems Žemės organizmams, o tai yra dar vienas svarbus įrodymas, patvirtinantis bendrą visų gyvų būtybių kilmę.
Fosilijos ir evoliucija
Fosilijos yra senovės organizmų liekanos, aptinkamos Žemės sluoksniuose. Jų santykinis amžius nustatomas pagal radimvietės gylį (giliau esančios fosilijos yra senesnės), o absoliutusis amžius – naudojant radiometrijos metodą, pagrįstą radioaktyviųjų izotopų skilimo matavimu. Seniausių fosilijų amžius siekia net 3,5 milijardo metų. Tarpinės fosilijos, pavyzdžiui, archeopteriksas, turintis roplių ir paukščių požymių, puikiai iliustruoja evoliucinius ryšius tarp skirtingų organizmų grupių. Fosilijų amžiaus tyrimai patvirtina tam tikrą gyvybės formų seką Žemėje: pirmiausia atsirado žuvys, vėliau – varliagyviai, ropliai, o galiausiai – paukščiai ir žinduoliai.
Šiuolaikinė evoliucijos teorija
Neodarvinizmas – tai šiuolaikinė evoliucijos teorija, sujungianti Darvino gamtinės atrankos principus su genetikos mokslo žiniomis. Ji paneigia, kad per gyvenimą įgyti požymiai yra paveldimi. Vietoj to, teigiama, kad visa informacija apie organizmo fenotipą (išorinius požymius) yra užkoduota genuose, kurie sudaro genotipą. Fenotipas yra sąveikos tarp genotipo ir aplinkos rezultatas. Mutacijos yra pagrindinis paveldimų pokyčių šaltinis, o lytinis dauginimasis sukuria didelę genetinę įvairovę dėl kombinacinio kintamumo. Evoliucija iš esmės yra alelių (skirtingų geno variantų) dažnio pokyčiai populiacijoje, kuriuos lemia gamtinė atranka.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com