Elektros srovė dujose

Šioje temoje nagrinėjama elektros srovė dujose, aptariant, kaip normaliomis sąlygomis dielektriškos dujos tampa laidžios dėl jonizacijos proceso. Aprašomi dujų jonizacijos ir rekombinacijos procesai, taip pat savaiminio ir nesavaiminio išlydžio reiškiniai bei smūginės jonizacijos mechanizmas.

Elektros srovė dujose
Elektros srovė dujose, dar vadinama dujiniu išlydžiu, atsiranda dėl jonizacijos. Kai dujos yra veikiamos išorinio jonizatoriaus (pavyzdžiui, kaitinimo ar švitinimo), jų molekulės arba atomai jonizuojasi, sukurdami teigiamuosius jonus ir laisvuosius elektronus. Normaliomis sąlygomis dujos paprastai yra dielektrikai, tačiau dėl jonizacijos jų laidumas tampa mišrus – elektroninis ir joninis. Be to, vyksta ir atvirkštinis procesas – elektringųjų dalelių rekombinacija.
Nesavaiminis išlydis
Nesavaiminis išlydis – tai toks dujinis išlydis, kuris gali vykti tik tada, kai veikia išorinis jonizatorius. Dėl jonizatoriaus poveikio atsiradusios elektringosios dalelės (teigiamieji ir neigiamieji jonai bei elektronai) pradeda judėti elektriniame lauke, taip sukurdamos elektros srovę. Didinant įtampą, ši srovė stiprėja, kol pasiekia soties srovę.
Savaiminis išlydis
Savaiminis išlydis – tai dujinis išlydis, kuriam nereikia išorinio jonizatoriaus. Kai įtampa yra pakankamai aukšta, elektringųjų dalelių skaičius ima sparčiai didėti dėl smūginės jonizacijos. Šio proceso metu laisvasis elektronas, įgavęs pakankamai kinetinės energijos elektriniame lauke, susiduria su neutraliu atomu ar molekule ir jį jonizuoja. Be to, teigiamieji jonai, pasiekę katodą, išmuša iš jo naujus elektronus. Šis procesas vyksta nuolat.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com