Aidas yra garsas, kuris atsispindi nuo nutolusios kliūties ir pasiekia klausytoją praėjus pastebimam laiko tarpui po pirminio garso. Kad žmogaus ausis galėtų atskirti aidą nuo pirminio garso, laiko intervalas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,1 sekundės. Žinant garso greitį ore (\(v\)) ir laiką (\(t\)), per kurį garsas nukeliauja iki kliūties ir grįžta atgal, galima apskaičiuoti atstumą (\(s\)) iki kliūties naudojant formulę: \(s = \frac{v \cdot t}{2}\).

Aidas – tai nuo kliūties atsispindėjęs garsas, kurį girdime po tam tikro laiko tarpo. Atstumą iki kliūties galima apskaičiuoti žinant garso greitį ir laiką, per kurį garsas nukeliauja iki kliūties ir grįžta. Žodis „aidas“ kilęs iš graikų mitologijos apie nimfą Echo.

Aidas yra reiškinys, kai atsispindėjusi nuo tolimos kliūties garso banga pasiekia klausytoją pastebimai vėliau nei tiesioginis garsas. Kad aidas būtų girdimas atskirai, laiko tarpas tarp tiesioginio ir atsispindėjusio garso turi būti ne mažesnis kaip 0,1 s. Atstumas iki kliūties (\(s\)) apskaičiuojamas pagal formulę \(s = vt/2\), kur \(v\) – garso greitis, \(t\) – laikas, per kurį garsas nueina iki kliūties ir grįžta. Uždaroje erdvėje garsas daug kartų atsispindi. Jei atsispindėję garsai grįžta greičiau nei per 0,1 s, jie susilieja, sukeldami aidėjimą – garso pailgėjimą patalpoje.

Aidėjimas – tai garso sustiprėjimas uždaroje patalpoje dėl daugkartinio garso bangų atspindžio nuo sienų. Minkšti baldai, kilimai ir užuolaidos sugeria garsą, mažindami aidėjimą. Didelėse patalpose, pvz., koncertų salėse, aidėjimas gali būti nepageidaujamas, todėl naudojamos garsą sugeriančios medžiagos ir specialūs architektūriniai sprendimai.

Aidėjimas (reverberacija) yra garso reiškinių visuma, atsirandanti uždarose patalpose dėl daugkartinių garso atspindžių nuo paviršių. Kadangi atstumai patalpoje nedideli, atsispindėję garsai pasiekia klausytoją labai greitai (< 0,1 s) po pirminio garso. Dėl šios priežasties atskiri atspindžiai neišskiriami, jie susilieja su pirminiu garsu, jį sustiprindami ir prailgindami jo skambėjimo trukmę. Aidėjimo intensyvumas priklauso nuo patalpos tūrio, formos ir paviršių savybių: kieti, lygūs paviršiai skatina stipresnį aidėjimą, tuo tarpu minkšti, akyti paviršiai garsą sugeria ir aidėjimą slopina.

Garsas, kaip ir kitos bangos, sąveikaudamas su kliūtimis gali atsispindėti. Ypač gerai garsą atspindi kieti ir lygūs paviršiai. Šis reiškinys paklūsta bendrajam bangų atspindžio dėsniui: garso bangos kritimo kampas į paviršių yra lygus jos atspindžio kampui. Realiomis sąlygomis dalis garso bangos energijos atsispindi, o kita dalis yra sugeriama kliūties medžiagos.

Garso bangos atsispindi nuo kietų, lygių paviršių panašiai kaip šviesa nuo veidrodžio. Garso atspindžio dėsnis teigia, kad atspindžio kampas lygus kritimo kampui. Garso atspindys ne visada yra visiškas; dalis garso energijos yra sugeriama. Garsintuvai ir stetoskopai yra prietaisai, kuriuose pritaikytas garso atspindys.

Kieti, lygūs paviršiai efektyviai atspindi garso bangas, pakeisdami jų sklidimo kryptį. Šis procesas panašus į šviesos atspindį. Paprastai kūnai dalį garso energijos atspindi, o kitą dalį sugeria. Garso bangų atspindžiui galioja atspindžio dėsnis: garso bangos kritimo kampas į paviršių yra lygus jos atspindžio kampui.