Kaliningrado sritis dažnai vadinama gintaro kraštu, kadangi Sembos pusiasalyje slypi apie 90% visų pasaulio gintaro išteklių. Palvininkų (Jantarnyj) gyvenvietėje veikia vienintelė pasaulyje gintaro gavybos bendrovė, kasmet iškasanti kelis šimtus tonų šio mineralo. Vis dėlto, didžioji dalis išgauto gintaro yra apdirbama ne Kaliningrado srityje, o už jos ribų.

Kaliningrado srities gamta turi daug panašumų su Lietuva. Jai priklauso pietinė Kuršių marių dalis ir Kuršių nerijos ruožas, taip pat Aistmarių nerija. Tarp Aistmarių ir Kuršių marių įsiterpęs Sembos pusiasalis. Reljefas daugiausia lygus, pietinėje dalyje – kalvotas. Pietryčiuose yra Sūduvos aukštumos dalis, kurioje telkšo Vištyčio ežeras. Per sritį teka Priegliaus upė, o Nemuno deltoje yra teritorijų, esančių žemiau jūros lygio (vadinamųjų polderių).

Kaliningrado sritis (dar žinoma kaip Karaliaučiaus kraštas) yra labiausiai į vakarus nutolęs ir mažiausias Rusijos Federacijos administracinis vienetas, geografiškai atskirtas nuo likusios Rusijos. Ši sritis turi sienas su Lietuva, Lenkija ir priėjimą prie Baltijos jūros. Jos plotas apima 13,3 tūkst. kvadratinių kilometrų, o gyventojų skaičius siekia apie 940 tūkstančių. Administracinis ir didžiausias miestas – Kaliningradas.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Kaliningrado sritis, anksčiau buvusi Vokietijos dalis (Rytų Prūsija), tapo Sovietų Sąjungos teritorija. Vietiniai vokiečiai buvo priverstinai iškeldinti, o į jų vietą atvyko gyventojai iš įvairių Sovietų Sąjungos regionų, daugiausia rusai. Šiuo metu rusai sudaro didžiąją dalį (82%) gyventojų, vokiečių kilmės asmenų yra apie 0,9%, o lietuvių – apie 1,5%. Pastaruoju metu stebimas gyventojų skaičiaus mažėjimas, todėl valdžia skatina imigraciją. Beveik pusė visų srities gyventojų gyvena Kaliningrado mieste.

Kaliningrado srities ekonomikoje svarbus vaidmuo tenka pramonei: laivų statybai ir remontui, televizorių gamybai („Ericsson“, „Polar“), maisto pramonei. „Autotor“ gamykloje vykdomas įvairių markių automobilių surinkimas. Nuo 2010 metų statoma branduolinė jėgainė. Prekės ir žaliavos į sritį gabenamos iš pagrindinės Rusijos teritorijos, dalis jų – per Lietuvą, už kurios tranzitą Lietuva gauna pajamas. Pastebimas spartus turizmo augimas, ypač populiarus tarp Rusijos ir Vokietijos piliečių. Planuojama įgyvendinti didelio masto turizmo komplekso statybas Kuršių nerijoje.

Kaliningrado srities šiaurės rytinė dalis, žinoma kaip Mažoji Lietuva, turi stiprų istorinį ir kultūrinį ryšį su Lietuva. Iki XIII amžiaus šiose žemėse gyveno baltų gentis – senprūsiai. Vėliau dalis vietos gyventojų perėmė lietuvių kalbą ir buvo vadinami lietuvininkais. Mažoji Lietuva tapo svarbiu lietuvių kultūros židiniu: čia Martynas Mažvydas sukūrė pirmąją lietuvišką knygą, buvo išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika, gyveno ir kūrė Kristijonas Donelaitis. XIX amžiuje Mažojoje Lietuvoje buvo spausdinama lietuviška spauda, draudžiama Lietuvoje.