Ekologijoje naudojamos nišos sąvokos apibūdina organizmo vietą ekosistemoje. Abiotinė niša – tai organizmo užimama erdvė, apibūdinama negyvosios gamtos veiksniais (pvz., temperatūra, drėgmė). Biotėnė niša apima organizmo santykius su kitais organizmais (pvz., mitybos ryšiai, konkurencija).

Adaptyvioji radiacija – tai evoliucinis procesas, kurio metu viena protėvinė rūšis išsivysto į daugybę skirtingų rūšių, prisitaikiusių prie įvairių aplinkos sąlygų. Šis procesas dažnai vyksta, kai organizmai kolonizuoja naujas teritorijas arba atsiranda naujų ekologinių nišų.

Alopatrinis rūšių susidarymas – tai naujų rūšių atsiradimas dėl geografinės izoliacijos. Kai populiacija yra padalijama į dvi ar daugiau izoliuotas grupes, genų srautas tarp jų nutrūksta. Laikui bėgant, dėl skirtingų atrankos veiksnių ir genetinių pokyčių, izoliuotos grupės gali tapti skirtingomis rūšimis.

Anglies ciklas apibūdina anglies apykaitą gamtoje. Tai apima procesus, kuriuose anglis pereina iš atmosferos (kaip anglies dioksidas) į organizmus (fotosintezės būdu) ir vėl grįžta į atmosferą (kvėpavimo, irimo ir degimo metu).

Antrasis termodinamikos dėsnis teigia, kad energijos virsmuose dalis energijos neišvengiamai virsta šiluma ir tampa nebetinkama darbui. Tai reiškia, kad energijos perdavimas tarp mitybos lygių ekosistemose nėra 100% efektyvus. Kiekviename mitybos lygyje dalis energijos prarandama kaip šiluma.

Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai, neturintys branduolio (prokariotai). Jos yra labai paplitusios ir atlieka įvairias funkcijas ekosistemose, įskaitant organinių medžiagų skaidymą (amonifikaciją), azoto fiksaciją ir dalyvavimą maisto medžiagų apykaitos cikluose. Kai kurios bakterijos yra patogeninės ir sukelia ligas, bet daugelis yra naudingos arba būtinos kitiems organizmams.

Biologinė įvairovė – tai gyvųjų organizmų įvairovė visuose Žemės lygiuose, nuo genų iki ekosistemų. Ji apima rūšių įvairovę, genetinę įvairovę rūšių viduje ir ekosistemų įvairovę. Biologinė įvairovė yra svarbi ekosistemų stabilumui ir funkcionavimui, taip pat teikia žmonėms daugybę išteklių ir paslaugų.

Biosfera – tai visuma Žemės organizmų ir jų gyvenamosios aplinkos. Ji apima visą gyvybę Žemėje, nuo giliausių vandenynų gelmių iki aukščiausių kalnų viršūnių, ir sąveikauja su atmosfera, hidrosfera ir litosfera.

Ekosistema – tai funkcinė sistema, kurią sudaro bendrija (gyvieji organizmai) ir jos negyvoji aplinka (pvz., dirvožemis, vanduo, oras). Ekosistemoje organizmai sąveikauja tarpusavyje ir su negyvąja aplinka, vykstant energijos ir medžiagų apykaitai.

Bendros kilmės principas teigia, kad visi organizmai Žemėje yra kilę iš bendro protėvio. Tai reiškia, kad visos gyvybės formos yra susijusios per evoliucijos istoriją, o skirtumai tarp rūšių atsirado dėl laipsniškų pokyčių per ilgą laiką.

Fotosintezė – tai procesas, kurio metu augalai, dumbliai ir kai kurios bakterijos, naudodami saulės šviesos energiją, gamina organines medžiagas (gliukozę) iš anglies dioksido ir vandens. Fotosintezės metu išsiskiria deguonis, kuris yra būtinas daugeliui organizmų kvėpavimui.

Profesorius Sigitas Podėnas tyrė gintare rastus vabzdžius, siekdamas nustatyti jų rūšinę priklausomybę. Tyrimo metu susidurta su problema, kaip apibrėžti rūšies ribas ištisinėje vabzdžių sekoje, kur kiekvienas narys galėjo būti laikomas atskira rūšimi. Nuspręsta sekos dirbtinai nenutraukti ir visus vabzdžius priskirti vienai rūšiai, remiantis gausia pavyzdžių medžiaga, kas yra unikalu lyginant su ankstesne literatūra. Tyrimų rezultatai publikuoti 28 moksliniuose straipsniuose ir monografijoje.