Demokratinis valdymas

Šioje temoje aptariama demokratijos samprata, jos istorinė raida nuo Antikos laikų iki šių dienų, skirtingos demokratijos formos (tiesioginė ir atstovaujamoji) bei pagrindiniai principai. Taip pat nagrinėjamos nedemokratinės valdymo formos – autoritarinė ir totalitarinė diktatūros, bei valstybių skirstymas į respublikas ir monarchijas, trumpai apžvelgiant demokratijos raidą Lietuvoje. Galiausiai, paliečiamos šiuolaikinės demokratijos problemos.

Autoritarinės ir totalitarinės diktatūros
Diktatūra – tai vieno asmens ar grupės valdžia, nevaržoma įstatymų. Autoritarinė diktatūra kontroliuoja politinį gyvenimą, riboja rinkimus ir piliečių teises. Totalitarizmas – kraštutinė diktatūros forma, kai valstybė visiškai kontroliuoja visas gyvenimo sritis, naudoja terorą ir propagandą. Klasikiniai totalitarizmo pavyzdžiai – Stalino valdymas Sovietų Sąjungoje ir Hitlerio diktatūra Vokietijoje. Politologas Zbignevas Bžezinskis išskyrė pagrindinius totalitarizmo požymius: viena partija, oficiali ideologija, žiniasklaidos kontrolė, jėgos struktūrų valdymas, teroristinė sistema ir centralizuota ekonomika.
Demokratijos raida Lietuvoje
Demokratinio valdymo užuomazgos Lietuvoje siekia karinės demokratijos laikus. LDK formavosi bajorų demokratija, įtvirtinta Lietuvos Statutuose. Abiejų Tautų Respublikoje galiojo liberum veto teisė. 1791 m. konstitucija įgyvendino valdžių padalijimą. XIX a. tautinis atgimimas siekė demokratinės Lietuvos. Šis siekis atgimė Kovo 11-osios Akte. 1992 m. Konstitucija įtvirtino demokratinius principus. Tačiau Lietuvai, išėjusiai iš sovietinės sistemos, kyla iššūkių: politinio elito atotrūkis nuo visuomenės, korupcija, politikų atsakomybės stoka. Politinis susvetimėjimas – tai piliečių ir valstybės atotrūkis.
Demokratinis valdymas: demokratijos ištakos
Demokratija, kilusi iš graikų kalbos žodžių 'demos' (liaudis) ir 'kratos' (valdžia), apibrėžia gyvenimo būdą ir politinę sistemą, kurioje valdžią nustato ir vykdo piliečiai. Klasikinis tiesioginės demokratijos pavyzdys – Atėnų polis V a. pr. Kr., kur piliečiai vyrai tiesiogiai dalyvavo Tautos susirinkime, priimdami įstatymus ir rinkdami pareigūnus. Tačiau, Atėnų demokratija buvo ribota, nes pilietybę turėjo tik maža dalis gyventojų.
Respublika ir monarchija
Monarchija – valstybė, kurioje valdžia priklauso monarchui, dažniausiai paveldinčiam sostą. Monarchija gali būti absoliučioji (neribota) arba konstitucinė (monarchas dalijasi valdžia su parlamentu). Respublika – valstybė, kurioje suverenitetas priklauso tautai, o valdžios institucijos yra renkamos. Respublika gali būti prezidentinė (prezidentas turi didžiausias galias) arba parlamentinė (vykdomoji valdžia priklauso nuo parlamento). Lietuva yra parlamentinė respublika su pusiau prezidentiniais bruožais.
Šiuolaikinė demokratijos samprata
Šiuolaikinė demokratija yra atstovaujamoji, kur piliečiai valdo per išrinktus atstovus. XVIII a. Apšvietos idėjos apie prigimtines teises ir valdžių padalijimą turėjo didelę įtaką demokratijos raidai. Pilietybė – tai politinė ir teisinė asmens priklausomybė valstybei, suteikianti teises ir pareigas. Demokratinė valstybė užtikrina piliečių teises ir laisves, reguliarius rinkimus ir valdžių padalijimą. Politologas Robertas Dalis išskyrė pagrindinius šiuolaikinės demokratijos požymius: tautos renkama valdžia, laisvi rinkimai, teisė kandidatuoti, žodžio laisvė, alternatyvi informacija ir nepriklausomų organizacijų kūrimas.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com