Adomas Mickevičius (1798–1855) buvo žymus XIX a. poetas, pripažintas Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje. Jis gimė netoli Naugarduko, dabartinėje Baltarusijoje, kuri tuo metu buvo buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis, okupuota Rusijos imperijos. Nors kūrė lenkų kalba, Mickevičius save laikė senosios, daugiatautės LDK žmogumi. Jo kūryboje atsispindi Lietuvos vaizdai, gamta, žmonės ir kova už laisvę. Mickevičius sukūrė vardus Živilė ir Gražina, kuriuos panaudojo savo poemose, simbolizuojančiose kovą prieš melą ir išdavystę bei pasiaukojimą ginant tėvynę. Jo poemos „Ponas Tadas“ žodžiai įkvėpė Vincą Kudirką sukurti „Tautinę giesmę“.

Litvakai – tai Rytų Europos žydai, kilę iš istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos. Jie paliko ryškų pėdsaką įvairiose pasaulio šalyse, ypač Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Daug litvakų emigravo XIX a. pab. – XX a. pr., ieškodami geresnio gyvenimo ar bėgdami nuo persekiojimo. PAR litvakų bendruomenė yra reikšminga, o vienas žymiausių jos atstovų – Aronas Kliugas, Nobelio premijos chemijos srityje laureatas, gimęs Lietuvoje. JAV taip pat gyvena daug litvakų kilmės žmonių, tarp jų – Elas Džolsonas, garsus aktorius ir dainininkas, gimęs Seredžiuje, ir Jaša Heifecas, pasaulinio lygio smuikininkas, gimęs Vilniuje, pelnęs „Grammy“ apdovanojimus. Vilniuje gimė ir žymus dailininkas Samuelis Bakas.

Česlovas Milošas (1911–2004), gimęs Lietuvoje, Kėdainių apylinkėse, 1980 m. buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija. Nors save laikė lenkų kultūros žmogumi, Milošas savo kūryboje ir veikloje liudijo Lietuvos ir Lenkijos kultūros bendrystę. Jis buvo rašytojas, literatūros mokslininkas ir diplomatas. Nobelio premijos įteikimo kalboje Milošas apibūdino Lietuvą kaip „padavimų ir poezijos kraštą“ ir pabrėžė daugiakultūrę aplinką, kurioje augo. Nors jis save laikė lenkų poetu dėl šeimos tradicijų, jis pripažino, kad Lietuvos gamtovaizdžiai ir dvasia jį visada lydėjo.