Įvairūs mus supantys garsai, nuo žmogaus balso iki gamtos garsų ir dirbtinių šaltinių, yra sukeliami greitai virpančių kūnų, vadinamų garso šaltiniais. Pavyzdžiai: balso klosčių virpėjimas kalbant, gitaros stygos vibracija, garsiakalbio membranos judėjimas. Gamtiniai garso šaltiniai apima griaustinį ir paukščių čiulbėjimą, o dirbtiniai – garsiakalbius, televizorius ir muzikos instrumentus.

Garsas sklinda bangomis. Kai garso šaltinis, pavyzdžiui, būgno oda, virpa, jis išjudina šalia esančias oro molekules. Susidaro sklindantys oro praretėjimai ir sutankėjimai – garso bangos. Oro molekulės svyruoja išilgai bangos sklidimo krypties, todėl garsas yra išilginė banga. Svarbu, kad pačios oro dalelės nėra pernešamos – sklinda tik svyravimai. Garsas gali sklisti ne tik oru, bet ir kitomis terpėmis, pavyzdžiui, skysčiais ir kietaisiais kūnais.

Kamertonas yra metalinė U formos šakutė, naudojama garso stiprinimui. Ji įtvirtinta medinėje dėžutėje – rezonatoriuje. Sudavus per kamertoną, jis ima virpėti ir skleisti garsą. Rezonatorius sustiprina garsą, nes virpantis kamertonas priverčia vibruoti rezonatorių ir jame esantį orą. Priverstinių oro svyravimų amplitudė padidėja, ir garsas tampa stipresnis. Panašiai veikia muzikos instrumentai, pavyzdžiui, gitara ar smuikas, kurių korpusai veikia kaip rezonatoriai.

Kūnai, priimantys garsą, vadinami garso imtuvais. Tai gali būti biologinės struktūros, tokios kaip žmogaus ar gyvūnų ausys, arba techniniai įrenginiai, pavyzdžiui, mikrofonai. Mikrofonai garsą transformuoja į elektrinius signalus.