Šioje temoje aptariama elektrinė varža, jos priklausomybė nuo laidininko savybių, temperatūros ir reiškinys, vadinamas superlaidumu. Sužinoma, kaip medžiagos savybės ir aplinkos sąlygos įtakoja elektros srovės tekėjimą laidininku. Taip pat išmokstama, jog superlaidumo atveju, varža visiškai išnyksta.

Šioje temoje aptariamas Omo dėsnis, kuris apibrėžia ryšį tarp srovės stiprio, įtampos ir varžos grandinės dalyje. Sužinoma, kad srovės stipris yra tiesiogiai proporcingas įtampai ir atvirkščiai proporcingas varžai, bei išmokstama taikyti šį dėsnį. Taip pat susipažįstama su voltamperine charakteristika ir ommetro prietaisu varžai matuoti.

Šioje temoje nagrinėjama mišrųjį laidininkų jungimą, kuris yra nuosekliojo ir lygiagrečiojo jungimo kombinacija. Sužinoma, kaip apskaičiuoti bendrą grandinės varžą, taikant nuosekliojo ir lygiagrečiojo jungimo dėsnius bei Kirchhofo taisykles. Taip pat susipažįstama su Vitstono tiltelio principu ir jo taikymu varžai matuoti.

Šioje temoje nagrinėjamas energijos tvermės dėsnio taikymas uždarai elektros grandinei ir Omo dėsnis uždarai grandinei. Sužinoma, kad srovės šaltinio elektrovara lygi įtampos kryčių vidinėje ir išorinėje grandinės dalyse sumai, o elektros srovės stipris uždaroje grandinėje yra tiesiogiai proporcingas elektrovarai ir atvirkščiai proporcingas pilnutinei varžai. Taip pat panagrinėjamas įtampos ir srovės stiprio kitimas uždarojoje grandinėje.

Šioje temoje nagrinėjama elektros srovės galia, jos skaičiavimas ir matavimo vienetai. Taip pat aptariamas elektros energijos perdavimas, nuostoliai perdavimo linijose ir būdai, kaip tuos nuostolius sumažinti. Galiausiai, sužinoma, nuo ko priklauso elektros srovės galios nuostoliai.

Šioje temoje nagrinėjama nuolatinės elektros srovės šaltinių sandara, aptariama išorinė ir vidinė varža, bei pašalinių jėgų svarba. Taip pat aiškinamasi, kas yra elektrovara, kaip ji apibrėžiama, matuojama ir kokia jos reikšmė.

Šioje temoje nagrinėjami elektros grandinių matavimo prietaisai – ampermetras ir voltmetras, jų veikimo principai ir skalių praplėtimo būdai. Taip pat aptariami įvairūs elektros srovės šaltiniai, tokie kaip galvaniniai elementai, akumuliatoriai, jų tipai, panaudojimas ir poveikis aplinkai, bei apžvelgiamos alternatyvos, pavyzdžiui, kuro baterijos. Galiausiai, pateikiamas tarpdalykinis projektas apie metalus, apjungiant fizikos, chemijos ir biologijos žinias.

Šioje temoje nagrinėjama elektros srovės darbo sąvoka, kaip jis apskaičiuojamas, Džaulio ir Lenco dėsnis, bei elektros srovės darbo matavimo vienetai. Sužinoma, kad elektros srovės darbas yra susijęs su energijos virsmais ir gali būti išreiškiamas įvairiomis formulėmis. Taip pat susipažįstama su prietaisais, kuriais matuojamas elektros energijos suvartojimas.

Šioje temoje nagrinėjama Omo dėsnio taikymas uždarosioms elektros grandinėms, įskaitant srovės šaltinių nuoseklųjį ir lygiagretųjį jungimą. Taip pat aptariamas trumpasis jungimas ir srovės šaltinio elektrovaros matavimas. Galiausiai, pateikiami skaičiavimo pavyzdžiai, iliustruojantys teorines žinias.

Šioje temoje nagrinėjama Omo dėsnis grandinės daliai, apibrėžiantis ryšį tarp srovės, įtampos ir varžos, taip pat nuoseklusis ir lygiagretusis laidininkų jungimas, jų taisyklės bei srovių, įtampų ir varžų pasiskirstymas. Taip pat supažindinama su elektrinėmis grandinėmis, jų schemomis bei elementų žymėjimu.

Šioje temoje nagrinėjama, kaip matuojamas elektros srovės stipris ir įtampa, naudojant ampermetrą ir voltmetrą. Taip pat sužinoma apie šuntus ir priešvaržius, kurie praplečia matavimo prietaisų ribas. Galiausiai, aptariama, kaip šios žinios pritaikomos praktikoje.

Šioje temoje aptariama elektros srovė metaluose, jos atsiradimo sąlygos ir pagrindinės charakteristikos – stipris, kryptis ir veikimas. Taip pat sužinoma, kas yra elektrinė varža, nuo ko ji priklauso, ir susipažįstama su superlaidumo reiškiniu.