Radijo ryšys naudoja elektromagnetines bangas informacijai perduoti. Skiriamos keturios pagrindinės radijo ryšio rūšys: telegrafo (Morzės kodas), telefono (kalbos ir muzikos perdavimas), televizijos (vaizdo perdavimas) ir radiolokacijos (objektų aptikimas ir atstumo iki jų nustatymas). Kiekviena rūšis naudoja skirtingo dažnio ir ilgio bangas.

Radijo bangų sklidimas priklauso nuo jų ilgio (dažnio). Ilgosios bangos (IB) sklinda toli, aplenkdamos kliūtis dėl difrakcijos. Trumposios bangos (TB) sklinda labai dideliais atstumais dėl daugkartinių atspindžių nuo jonosferos ir Žemės paviršiaus. Ultratrumposios bangos (UTB) ir mikrobangos sklinda beveik tiesiai (tiesioginio matomumo zonoje), jų sklidimą riboja horizontas ir kliūtys.

Skirtingo ilgio radijo bangos sklinda nevienodai. Ilgosios bangos (IB) gerai aplenkia kliūtis dėl difrakcijos. Vidutinės bangos (VB) taip pat iš dalies aplenkia kliūtis. Trumposios bangos (TB) blogiau aplenkia kliūtis, bet gerai atsispindi nuo jonosferos (įelektrinto viršutinio atmosferos sluoksnio), todėl gali sklisti labai dideliais atstumais. Ultratrumposios bangos (UTB), įskaitant mikrobangas, sklinda beveik tiesiai, panašiai kaip šviesa, menkai aplenkia kliūtis ir neatsispindi nuo jonosferos. Jų sklidimo nuotolis ribojamas tiesioginio matomumo zonos.

Skirtingo ilgio radijo bangos sklinda skirtingai. Ilgosios bangos užlinksta už kliūčių, trumposios atsispindi nuo jonosferos, o ultratrumposios sklinda tiesiomis linijomis, todėl joms reikalingi retransliatoriai.

Radijo ryšys naudoja moduliuotas elektromagnetines bangas informacijai perduoti. Pagrindinės ryšio rūšys pagal perduodamą informaciją yra: telegrafija (koduoti signalai), telefonija (garsas), televizija (vaizdas ir garsas) ir radiolokacija (objektų aptikimas). Radijo imtuvuose signalas išskiriamas naudojant rezonanso reiškinį: imtuvo virpesių kontūras suderinamas su siunčiamo signalo dažniu.

Radijo ryšys naudoja elektromagnetines bangas informacijai perduoti. Pagrindinės rūšys skiriasi pagal perduodamą informaciją ir naudojamų bangų dažnį bei ilgį. Telegrafo ryšys naudoja Morzės kodą (dažniausiai ilgųjų bangų diapazone). Telefono ryšys perduoda kalbą ir muziką (vidutinių, trumpųjų, ultratrumpųjų bangų diapazonuose). Televizinis ryšys perduoda judančius vaizdus ir garsą (ultratrumpųjų bangų diapazone). Radiolokacija naudoja atspindėtas radijo bangas objektams aptikti ir atstumui iki jų nustatyti (ultratrumposios bangos ir mikrobangos).

Radijo imtuvai naudoja elektrinio rezonanso reiškinį signalams priimti. Imtuvo virpesių kontūras derinamas (dažniausiai keičiant kondensatoriaus talpą C) taip, kad jo savųjų virpesių dažnis sutaptų su norimos radijo stoties siunčiamų bangų dažniu. Kai dažniai sutampa (\(f_{kontūro} = f_{bangos}\)), kontūre sukeliami stiprūs virpesiai, išskiriant tos stoties signalą. Televizijoje vaizdo signalas formuojamas paverčiant optinį vaizdą elektriniu signalu, o garso signalas – mikrofonu. Siųstuve aukšto dažnio nešančioji banga moduliuojama šiais signalais. Imtuve (televizoriuje) signalai detektuojami (demoduliuojami) ir paverčiami atgal į vaizdą bei garsą.

Radiolokatorius siunčia elektromagnetines bangas ir priima atsispindėjusias. Atstumas iki objekto apskaičiuojamas pagal formulę s = ct / 2, kur c – bangų greitis, t – laikas nuo išsiuntimo iki priėmimo.

Radiolokacija (radaras) naudoja radijo bangas (dažniausiai ultratrumpąsias ir mikrobangas) objektams aptikti ir atstumui iki jų nustatyti. Radiolokatorius siunčia radijo bangų impulsą ir priima jo atspindį nuo objekto. Atstumas \(s\) iki objekto apskaičiuojamas pagal laiką \(t\), per kurį signalas nukeliauja iki objekto ir atgal: \(s = ct / 2\), kur \(c\) – šviesos greitis.

Radiolokacija (radaras) yra metodas objektams aptikti ir jų padėčiai nustatyti naudojant radijo bangas. Radiolokatorius siunčia trumpus radijo bangų (dažniausiai ultratrumpųjų ar mikrobangų) impulsus. Bangoms sutikus kliūtį, dalis jų atsispindi ir grįžta į imtuvą. Atstumas (s) iki objekto apskaičiuojamas matuojant laiką (t), per kurį signalas nukeliauja iki objekto ir atgal: \(s = \frac{ct}{2}\), kur c – elektromagnetinių bangų sklidimo greitis.

Telefono ryšys veikia elektrinio rezonanso principu. Imtuvo virpesių kontūro dažnis derinamas keičiant kondensatoriaus talpą. Kai imtuvo dažnis sutampa su siųstuvo dažniu, išskiriamas norimas signalas.

Televizijos kamera paverčia optinį vaizdą elektriniu signalu, o mikrofonas – garsą. Siųstuve šie signalai moduliuoja aukštojo dažnio virpesius, kurie išspinduliuojami ultratrumposiomis bangomis. Imtuve bangos detektuojamos ir paverčiamos vaizdais.

Virpesių kontūras yra grandinė, sudaryta iš induktyvumo ritės (L) ir kondensatoriaus (C). Pagrindinė kontūro savybė yra savųjų virpesių dažnis \(f\), apskaičiuojamas pagal Tomsono formulę: \(f = 1 / (2\pi\sqrt{LC})\). Šis dažnis lemia elektromagnetinės bangos ilgį \(\lambda\) vakuume: \(\lambda = c / f\), kur \(c\) yra šviesos greitis. Keičiant L arba C vertes, galima keisti kontūro rezonansinį dažnį.

Virpesių kontūras, sudarytas iš ritės (L) ir kondensatoriaus (C), yra pagrindinis radijo ryšio elementas.

Virpesių kontūras yra elektrinė grandinė, sudaryta iš induktyvumo ritės (L) ir kondensatoriaus (C). Ši grandinė geba generuoti arba išskirti tam tikro dažnio elektromagnetinius virpesius. Savųjų virpesių dažnis (f) kontūre apskaičiuojamas pagal Tomsono formulę: \(f = \frac{1}{2\pi\sqrt{LC}}\). Šis dažnis priklauso nuo induktyvumo ir talpos. Kontūro generuojamų arba priimamų elektromagnetinių bangų ilgis (λ) vakuume yra susijęs su dažniu per šviesos greitį vakuume (c): \(\lambda = \frac{c}{f}\).