Deguonis būtinas kvėpavimo reakcijoms, energijai gauti, kuri reikalinga ląstelėms dalytis, medžiagoms pernešti ir kitoms reakcijoms. Dygstančios sėklos intensyviai kvėpuoja. Trūkstant deguonies, medžiagos negali būti panaudojamos, o sausumos augalų sėklos, apsemtos vandens, nedygsta ir supūva. Kvėpuojant dalis energijos virsta šiluma, todėl dygstančios sėklos šiek tiek sušyla. Drėgnos sėklos, supiltos storu sluoksniu, gali įkaisti ir žūti.

Po dvigubo apvaisinimo žiedo piestelės mezginėje susiformuoja sėkla. Zigota dalijasi, sudarydama gemalą su gemaline šaknele, stiebeliu ir pumpurėliu. Triploidinis endospermo branduolys formuoja endospermą – maisto medžiagų šaltinį gemalui. Sėklapradžio dangalai virsta sėklos luobele, o mezginės sienelės (kartais ir kitos žiedo dalys) – apyvaisiu. Kukurūzų (vienaskilčių) ir pupelių (dviskilčių) sėklos skiriasi vidine sandara. Kukurūzai energiją gauna iš endospermo, o pupelės – iš dviejų sėklaskilčių.

Sėklų dygimas – tai gemalo perėjimas iš ramybės į aktyvų vystymąsi, kuris prasideda šaknelės prasikalimu ir baigiasi pirmųjų lapelių išsiskleidimu. Sėkloms dygti būtina: vanduo, tinkama temperatūra ir deguonis. Kai kurių augalų sėkloms reikalingas ramybės periodas. Sėklų daigumas skiriasi priklausomai nuo augalo rūšies.

Žiedinių augalų sėklos skiriasi forma ir dydžiu, bet visada turi gemalą ir maisto medžiagų atsargas. Pagal dominuojančias medžiagas endosperme, sėklos skirstomos į baltymingąsias (pvz., pupelės, žirniai), krakmolingąsias (pvz., kviečiai) ir aliejingąsias (pvz., saulėgrąžos, linai). Šios medžiagos yra būtinos jauno daigo mitybai, kol jis pradeda fotosintezę.

Šviesa nėra būtina sąlyga sėkloms dygti. Išlindę į dirvos paviršių, balkšvi daigeliai, veikiami šviesos, tampa žali ir stiebiasi link jos. Prasideda naujas augalo gyvenimo etapas – fotosintezė.

Tinkamoje temperatūroje cheminės reakcijos vyksta sparčiau dėl suaktyvėjusių fermentų. Fermentai skaido baltymus į aminorūgštis, krakmolą – į gliukozę, riebalus – į glicerolį ir riebalų rūgštis. Šiais produktais maitinamas gemalas. Optimali temperatūra priklauso nuo augalo rūšies. Per žemoje temperatūroje sėklos pūva, o per aukštoje – denatūruoja fermentai. Dygimui tinkamiausia silpnai rūgšti arba neutrali terpė.

Vaisius yra būdingas žiediniams augalams organas, kuriame vystosi sėklos. Sėklų skaičius vaisiuje priklauso nuo sėklapradžių skaičiaus piestelės mezginėje. Apyvaisis dažnai padeda sėkloms plisti (pvz., skristukai, kibios išaugos, sultingas apyvaisis), taip išvengiant vidurūšinės konkurencijos dėl vandens, šviesos ir maisto medžiagų.

Vanduo reikalingas sėklai brinkti, medžiagoms tirpinti ir pernešti. Ištirpusios medžiagos naudojamos dygimo, kvėpavimo ir kitiems procesams. Vanduo skatina gemalo ląsteles išskirti augimo hormoną gibereliną, kuris aktyvina fermentus, skaidančius endospermą. Giberelinas taip pat spartina ląstelių tįsimą, dalijimąsi ir silpnina sėklos luobelę.