Arabai ir islamo atsiradimas

Šioje temoje nagrinėjama islamo atsiradimas ir jo įtaka. Sužinoma apie pranašą Mahometą, pagrindinius islamo principus, aprašytus Korane, ir arabų užkariavimus, suformavusius Arabų kalifatą. Taip pat aptariamas arabų indėlis į kultūrą ir mokslą.

Arabų kalifatas ir islamo plitimas
Po Mahometo mirties prasidėjo arabų ekspansija (džihadas – šventasis karas). Per šimtmetį arabai užkariavo didžiules teritorijas nuo Ispanijos iki Indijos, įkurdami Arabų kalifatą – teokratinę valstybę. Kalifatas buvo valdomas kalifų, laikomų pranašo įpėdiniais. Užkariautose žemėse buvo platinamas islamas, arabų kalba ir papročiai. Kitatikiai, įskaitant krikščionis ir judėjus, turėjo mokėti mokesčius, bet galėjo išpažinti savo religiją.
Arabų kultūra ir mokslas
Arabai perėmė, ištobulino ir išplatino užkariautų kraštų mokslo ir kultūros laimėjimus. Jie paskleidė irigacijos technologijas, arabiškus skaitmenis, kompasą, popierių, paraką. Arabų miestuose veikė daug mokslo įstaigų, kuriose buvo saugomi ir perrašinėjami antikos mokslininkų veikalai. Arabų mokslininkai pasiekė laimėjimų matematikoje (algebra), astronomijoje, geografijoje ir medicinoje (ibn Sina – Avicena). Dailėje klestėjo ornamentai – arabeskos.
Islamo atsiradimas ir pranašas Mahometas
Islamas, atsiradęs VII a. Arabijos pusiasalyje, yra monoteistinė religija, kurios pradininkas – Mahometas iš Mekos. Paveiktas krikščionybės ir judaizmo, jis skelbė tikėjimą į vieną Dievą – Alachą. Dėl priešiškumo Mekoje, Mahometas su pasekėjais 622 m. persikėlė į Mediną (hidžra – islamo pradžia). Medinoje įgijęs valdžią, jis suvienijo arabų gentis, įtvirtindamas islamą ir centralizuotą valstybę.
Islamo civilizacijos susikūrimas ir raida
Arabų kalifatą silpnino vidiniai vaidai ir skilimas į sunizmą ir šiizmą. VIII a. viduryje kalifatas suskilo į kelias valstybes. Rekonkista (Ispanijos ir Portugalijos žemių atkariavimas) ir kryžiaus žygiai susilpnino arabų pozicijas. Mongolų įsiveržimas XIII a. sunaikino kalifato likučius. XIV a. į regioną įsiveržė turkai, įkūrę Osmanų imperiją. Nors politiškai susiskaldęs, islamo pasaulis išliko vienijamas tikėjimo, arabų kalbos ir kultūros. Šiandien islamas yra viena iš pasaulinių religijų.
Islamo religijos bruožai ir Koranas
Islamas remiasi besąlygišku paklusnumu Alachui, gailestingumu ir sąžiningumu. Pagrindinės tiesos surašytos Korane – šventojoje musulmonų knygoje. Musulmonai privalo laikytis Korano nurodymų, įskaitant tikėjimo išpažinimą, maldą penkis kartus per dieną, pasninką, išmaldą ir piligriminę kelionę į Meką (chadžas). Šariatas – musulmonų teisės sistema, pagrįsta Koranu ir reguliuojanti kasdienį gyvenimą.
Penki islamo ramsčiai
Kiekvienas musulmonas privalo laikytis penkių pagrindinių reikalavimų (arkanų): maldos (penkis kartus per dieną), tikėjimo išpažinimo („Nėra kito Dievo, tik Alachas, o Mahometas yra jo pranašas“), labdaros (2,5% pajamų mokestis vargšams), pasninko (ramadano mėnesį) ir chadžo (piligriminės kelionės į Meką bent kartą gyvenime). Islamo simboliai: pusmėnulis, žvaigždė, žalia spalva.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com