Sausųjų vietų augalai

Šioje temoje nagrinėjama, kaip augalai prisitaiko prie sausų aplinkų, pavyzdžiui, dykumų, taupydami vandenį. Sužinoma apie kaktusų ir Lietuvoje augančių sausamėgių augalų, tokių kaip šilinis viržis ir aitrusis šilokas, ypatumus. Taip pat aptariama jų lapų, stiebų ir šaknų sandaros pokyčiai.

Aitrusis šilokas
Aitrusis šilokas mėgsta smėlio dirvožemius, augdamas sausuose pušynuose, pakelėse, ant pylimų ir žvyrynuose. Jo lapeliai yra maži ir padengti storu vaškiniu sluoksniu, mažinančiu vandens garavimą. Lapai yra sultingi, juose kaupiamas vanduo. Taupiai naudodamas šias atsargas, šilokas gali išgyventi ilgą laiką be papildomos drėgmės.
Kaktusas – dykumos išgyvenimo pavyzdys
Manoma, kad kaktusų protėviai dykumose augo prieš milijonus metų, turėdami įprastus lapus ir stiebus. Tačiau, karšto ir sauso klimato sąlygomis, vandens taupymas tapo gyvybiškai svarbus. Augalai su mažesniais lapais išgyveno geriau, nes išgarindavo mažiau vandens. Per daugybę kartų lapai mažėjo, kol virto dygliais, kurie taip pat apsaugo sultingą stiebą nuo gyvūnų. Kaktuso stiebas atlieka lapų funkciją, turėdamas fotosintezę vykdančių ląstelių, ir kaupia vandenį specialiuose audiniuose. Šių atsargų dėka, kaktusas gali išgyventi ilgalaikes sausras. Kaktuso šaknų sistema yra labai galinga, galinti apimti didelį plotą ir greitai sugerti vandenį po lietaus.
Lietuvos sausų vietų augalai
Nors Lietuvoje dykumų nėra, bet yra sausų smėlio dirvožemių, kuriuose auga augalai, prisitaikę prie vandens trūkumo.
Sausų vietų augalai
Sauso klimato zonose kritulių kiekis yra labai mažas, todėl augalai patiria nuolatinį vandens trūkumą. Jie prisitaikė įvairiais būdais, kad išgyventų tokiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, kai kurie augalai turi plačiai išsišakojusias šaknis, leidžiančias sugerti net minimalų kritulių kiekį. Sausų vietų augalų lapai dažnai būna maži, padengti stora vaškine plėvele ir tvirtu epidermiu, o žiotelės – įdubusios ir padengtos plaukeliais. Dauguma šių augalų taip pat kaupia vandens atsargas savo lapuose ar stiebuose.
Šilinis viržis
Šilinis viržis aptinkamas sausose aukštapelkėse, pušynuose ir kopose. Jo lapeliai yra maži, visžaliai, padengti tvirtu epidermiu ir tankiai išsidėstę, prigludę prie stiebo. Lapų kraštai nulinkę, sudarydami vageles, kuriose yra žiotelės. Vageles dengia plaukeliai, sulaikantys dalį vandens garų.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com