Ekonomikos globalizacija – tai procesas, kurio metu vis labiau intensyvėja prekių, kapitalo, žmonių, informacijos ir technologijų judėjimas tarp valstybių. Dėl technologijų pažangos nebelieka geografinių kliūčių, o tarptautinės korporacijos įgyja vis didesnę įtaką, kuri kartais netgi riboja valstybių suverenitetą. Finansų rinkos tampa globalios, įsigali kelios pagrindinės valiutos. Darbo rinkos globalizacija lemia vienodesnius reikalavimus darbuotojams visame pasaulyje. Ekonominės krizės, pavyzdžiui, 2008–2009 m. krizė, aiškiai parodo glaudžius pasaulio ekonominius ryšius. Be to, energetikos išteklių tiekimas tampa svarbia politinės įtakos priemone.

Globaliojoje kultūroje pastebimas ribų tarp skirtingų kultūrų nykimas. Mados, prekių ženklai, meno stiliai, knygos, muzika, filmai, populiarioji kultūra ir gyvenimo būdas, daugiausia kilę iš JAV ir Vakarų Europos, plinta visame pasaulyje. Anglų kalba įsitvirtina kaip tarptautinė kalba. Atsiranda galimybė keliauti ir internetu naudotis įvairių pasaulio kultūrų vertybėmis. Stiprėja ir politinė globalizacija – vakarietiška demokratija laikoma geriausia valdymo forma.

Globalizacija pasižymi įvairiais bruožais: ekonomikos integracija ir tarpusavio priklausomybe, technologijų ir interneto įtaka, mažėjančiais atstumais, globaliomis problemomis, tokiomis kaip terorizmas, didėjančiu poreikiu bendradarbiauti tarptautiniu mastu, augančiu atotrūkiu tarp turtingų ir skurdžių šalių, kultūrų supanašėjimu, ūkinės veiklos procesų perkėlimu (autsorsingu), parama skurstančioms šalims, prekės ženklų globalia reikšme, siekiu užtikrinti sąžiningą laisvąją prekybą, didėjančiu poreikiu tausoti išteklius, ūkio augimu, siekiu suderinti ekonomikos augimą su aplinkosauga ir socialine gerove (darniuoju vystymusi) ir skurdo problema.

Globalizacija daro didelę įtaką žmonėms, kurie tampa mažiau priklausomi nuo konkrečios vietos ir labiau susiję su „laiko kultūra“. Šie asmenys, panašiai kaip Agnės Heller aprašyta tarptautinės prekybos įmonės darbuotoja, dažnai keliauja, moka kelias kalbas, gyvena panašioje aplinkoje skirtingose šalyse ir bendrauja su panašiais į save žmonėmis.

Globalizacija turi ir neigiamų pasekmių: globalus nusikalstamumas, prekyba narkotikais, terorizmas, korupcija, grėsmė kultūrų, kalbų, maisto tradicijų ir gamtos įvairovei, mažėjantis gyvųjų kalbų žodynas, mažėjanti augalų ir gyvūnų veislių įvairovė, ekologinės problemos, šiltnamio efektas, grėsmė augalų ir gyvūnų rūšių išnykimui, žalingų medžiagų naudojimas, genetiškai modifikuoti organizmai, didėjantis atotrūkis tarp turtingų ir skurdžių valstybių. Ekonomiškai silpnose šalyse didėja migracija į stiprias Vakarų šalis dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo, maisto ir darbo vietų trūkumo, sukuriant „skurdo ratą“.

Neigiami globalizacijos padariniai skatina priešinąsi jai. Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (Interpolas) kovoja su globaliu nusikalstamumu. Valstybės ir tarptautinės organizacijos sudaro sutartis, siekdamos užtikrinti įvairovę. Jungtinės Tautos (JT) atlieka svarbų vaidmenį, tačiau dažnai susiduria su sunkumais dėl šalių narių interesų nesuderinamumo. Europos Sąjunga (ES) aktyviai gina daugiakultūriškumą. Įvairūs visuomeniniai judėjimai (anarchistai, antiglobalistai, pacifistai, žalieji) kovoja prieš globalizaciją skirtingomis priemonėmis. Tyrėjai teigia, kad pasaulis niekada nebus visiškai vienodas, ir ateityje jį sudarys kelios skirtingos regionų grupės.

Globalizacijos kontekste mokslininkai pastebi, kad stiprėja tapatumo poreikis. Žmonės, kurie jaučiasi priklausantys tam tikrai bendruomenei, jaučiasi saugesni. Dėl šios priežasties kuriasi įvairūs klubai, virtualios bendruomenės, skatinamas domėjimasis praeitimi ir savo genealogija.

Vartotojų visuomenė susiformavo po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europoje ir JAV, kai didelė dalis gyventojų pradėjo vartoti daugiau, nei reikia būtiniausiems poreikiams patenkinti. Gamybos automatizavimas ir naujos technologijos lėmė pigių prekių gausą. Vartojimas tapo priemone išsiskirti iš kitų ir išreikšti savo tapatybę. Žmonės moka didelę kainą už žinomus prekės ženklus. Vartojimas apima ne tik ekonomiką, bet ir kultūrą bei žmonių santykius. Kultūra ir idėjos tampa preke. Būdingas pirkimo skatinimas, naujų vartojimo formų kūrimas, planuojamas produktų senėjimas, sparti madų kaita ir intensyvi reklama. Atsirado popmenas, atspindintis vartotojišką kultūrą. Paplito vartojimo kreditai, o 2008–2009 m. ekonominė krizė parodė, kad daugelis žmonių vartojo daugiau, nei galėjo sau leisti.