Žmogaus gemalo ir vaisiaus raida

Šioje temoje nagrinėjama žmogaus lytinė sistema, lytinių hormonų įtaka bei gemalo ir vaisiaus raida iki gimimo. Apžvelgiami prenatalinės raidos laikotarpiai, gemalo vystymasis iki implantacijos, vaisiaus plėvių ir virkštelės funkcijos, bei dvynių raidos ypatumai. Taip pat aptariama placentos svarba ir funkcijos.

Dvynių raida
Daugiavaisis nėštumas – tai nėštumas, kurio metu vystosi du ar daugiau vaisių. Yra dvi pagrindinės dvynių rūšys: monozigotiniai (identiški) ir dizigotiniai (neidentiški). Monozigotiniai dvyniai vystosi iš vienos apvaisintos kiaušialąstės (zigotos), kuri pasidalija į dvi ar daugiau dalių. Jie yra tos pačios lyties ir turi identišką genetinę informaciją. Dizigotiniai dvyniai vystosi iš dviejų skirtingų kiaušialąsčių, apvaisintų dviem skirtingais spermatozoidais. Jie gali būti skirtingų lyčių ir turi skirtingus genotipus, panašiai kaip broliai ir seserys, gimę skirtingu metu. Monozigotinių dvynių placentos ir vandenmaišio atskyrimas priklauso nuo to, kada įvyksta zigotos ar gemalo pasidalijimas.
Lytinių hormonų įtaka
Vyro sėklidėse gaminamas testosteronas (androgenų grupės hormonas) yra atsakingas už antrinių vyriškų lytinių požymių vystymąsi ir spermatogenezę (spermatozoidų gamybą). Moters kiaušidėse gaminami estrogenas ir progesteronas. Estrogenas stimuliuoja folikulo augimą kiaušidėje, o progesteronas paruošia gimdos gleivinę, kad į ją galėtų įsitvirtinti apvaisinta kiaušialąstė. Lytinio brendimo metu moters organizme kas 28 dienas vyksta ovuliacija (kiaušialąstės išsiskyrimas). Šio ciklo tikslas – subrandinti kiaušialąstę, sudaryti sąlygas apvaisinimui ir pasiruošti nėštumui. Menopauzė ir klimaksas (maždaug 45-50 metų amžiaus) žymi lytinių liaukų veiklos susilpnėjimą.
Prenatalinė žmogaus raida
Prenatalinė raida – tai žmogaus vystymosi laikotarpis nuo apvaisinimo iki gimimo. Jis skirstomas į tris pagrindinius etapus: ikigemalinį (lytinių ląstelių susidarymas ir apvaisinimas), gemalo (nuo apvaisinimo iki aštuntos savaitės, kai formuojasi pagrindiniai organai) ir vaisiaus (nuo devintos savaitės iki gimimo, kai organai auga ir pradeda funkcionuoti). Per pirmąją savaitę po apvaisinimo zigota dalijasi mitozės būdu, formuodama morulę, kuri vėliau virsta blastocista. Blastocista įsitvirtina gimdos gleivinėje (implantacija).
Vaisiaus plėvės ir virkštelė
Besivystantį gemalą ir vėliau vaisių supa ir apsaugo specialios struktūros: placenta, vandenmaišis (amnionas) ir virkštelė. Placenta yra laikinas organas, susidarantis gemalo prisitvirtinimo prie gimdos sienelės vietoje, ir užtikrinantis medžiagų apykaitą tarp motinos ir vaisiaus. Vandenmaišis – tai maišas, pripildytas vaisiaus vandenų, kuris apsaugo vaisių nuo smūgių ir palaiko jo temperatūrą. Virkštelė jungia vaisių su placenta, per ją vyksta kraujotaka: virkštelės vena tiekia deguonį ir maisto medžiagas, o arterija pašalina anglies dioksidą ir kitas atliekas.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com