Po 1917 m. Spalio revoliucijos Rusijoje komunistai įkūrė pirmąją proletariato diktatūrą, pagrįstą kontrole ir baime. Italijoje (1922 m.) fašistai įsitvirtino valdžioje, o Vokietijoje (1919 m.) susiformavo nacių partija. Diktatoriai vykdė eksperimentus su valstybės reguliuojama ekonomika, o radikali propaganda prisidėjo prie demokratijos silpnėjimo. Istorikas Timothy Snyder teigia, kad 14 milijonų žmonių žuvo dėl Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos vykdytos politikos, dažnai susijusios su ekonominiais planais ar motyvais.

Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918 m.) turėjo didžiulį poveikį, sukeldamas pokyčius, kurie perskyrė istoriją į dvi dalis: „prieš“ ir „po“ karo. Nors praėjo daugiau nei šimtmetis, šis laikotarpis išlieka svarbus ne tik dėl atminimo, bet ir dėl esminių pokyčių. Veteranų nuotraukose matomas ne sielvartas, o optimizmas. Ši karta sukūrė „riaumojantį dešimtmetį“, įveikė pokario sunkumus ir davė pradžią vartotojų visuomenei Vakaruose.

Politiniai ir ekonominiai pokyčiai yra neatsiejamai susiję su kultūra. Pirmojo tarpukario dešimtmečio kultūros analizė leidžia geriau suprasti, kaip kultūriniai veiksniai įtakoja kasdienį gyvenimą, formuodami žmonių įsitikinimus ir vertybes.

Terminas „nusikaltimas žmonijai“ pirmą kartą buvo panaudotas 1915 m. Prancūzijos, Anglijos ir Rusijos deklaracijoje, kurioje Turkija buvo pasmerkta už armėnų žudynes. Nacistinės Vokietijos represijos paskatino Niurnbergo tribunolą apibrėžti šį terminą kaip nužudymą, masinį naikinimą, pavergimą, deportavimą ir kitus nežmoniškus veiksmus, nukreiptus prieš civilius gyventojus. Praeities nusikaltimai yra svarbus priminimas apie demokratijos reikšmę ir jos pažeidžiamumą.

Sociologas Zigmuntas Baumanas apibrėžė vartotojų visuomenę kaip tokią, kuri aktyviai skatina ir palaiko vartotojišką gyvenimo būdą, ignoruodama alternatyvias kultūras. Norint tapti tokios visuomenės nariu, būtina prisitaikyti prie vartotojiškos kultūros principų.