Judėjimas

Šioje temoje nagrinėjama judėjimą, jo apibūdinimą ir atskaitos sistemą, kurią sudaro atskaitos kūnas, koordinačių sistema ir laiko matavimo prietaisas. Taip pat susipažįstama su trajektorijos ir kelio sąvokomis bei jų skirtumais, pavyzdžiui, tiesiaeigis ir kreivaeigis judėjimas. Galiausiai, aptariama maršruto sudarymo principus, nurodant atskaitos tašką, kryptį ir atstumą.

Atskaitos sistemos
Norint apibūdinti kūno judėjimą, nepakanka vien tik stebėti jo padėties pokyčius. Būtina turėti atskaitos sistemą, kuri leistų tiksliai nustatyti kūno padėtį ir jos kitimą laike. Atskaitos sistemą sudaro trys esminiai elementai: atskaitos kūnas, koordinačių sistema ir laiko matavimo prietaisas. Atskaitos kūnas – tai objektas, kurio atžvilgiu stebimas kito kūno judėjimas. Koordinačių sistema leidžia kiekybiškai apibūdinti kūno padėtį erdvėje, pavyzdžiui, naudojant vieną ašį (Ox) tiesiaeigiam judėjimui. Laiko matavimo prietaisas, pavyzdžiui, chronometras, fiksuoja, kaip kūno padėtis kinta bėgant laikui. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip GPS, naudoja atskaitos sistemas, kad nustatytų objektų buvimo vietą ir judėjimą.
Judėjimo pagrindai
Judėjimas yra fundamentalus fizikos reiškinys, apibūdinantis objekto padėties kitimą erdvėje ir laike, lyginant su kitu kūnu. Šis kitimas yra visada santykinis, nes stebimas kito objekto, vadinamo atskaitos kūnu, atžvilgiu. Judėjimo aprašymui naudojama atskaitos sistema, kurią sudaro atskaitos kūnas, koordinačių sistema ir laiko matavimo prietaisas. Priklausomai nuo pasirinktos atskaitos sistemos, tas pats kūnas gali judėti arba būti rimties būsenoje. Judėjimo trajektorija – tai linija, kuria juda kūnas. Ji gali būti tiesi (tiesiaeigis judėjimas) arba kreiva (kreivaeigis judėjimas). Trajektorijos ilgis vadinamas keliu ir matuojamas ilgio vienetais, dažniausiai metrais.
Maršruto planavimas
Norint sėkmingai keliauti ar pasiekti norimą vietą, svarbu mokėti sudaryti maršrutą. Tai daroma nurodant aiškų atskaitos tašką (pvz., namų adresą, žinomą objektą), kryptis (šiaurė, pietūs, rytai, vakarai arba naudojant kompasą) ir atstumus. Atstumai gali būti išreiškiami įvairiais matais, pavyzdžiui, žingsniais. Žinant vidutinį savo žingsnio ilgį, galima apytiksliai apskaičiuoti atstumą metrais. Svarbu atsižvelgti į tai, kad žingsnio ilgis gali skirtis priklausomai nuo vietovės, nuovargio ir kitų faktorių.
Trajektorija ir kelias
Kūno judėjimas erdvėje apibūdinamas dviem svarbiomis sąvokomis: trajektorija ir keliu. Trajektorija – tai linija, kuria juda kūnas. Ji gali būti tiesi (tiesiaeigis judėjimas) arba kreiva (kreivaeigis judėjimas). Pavyzdžiui, slidininko paliktos vėžės sniege arba lėktuvo kondensaciniai pėdsakai danguje yra to kūno judėjimo trajektorijos. Kelias – tai trajektorijos ilgis, nueitas kūno per tam tikrą laiką. Kelias yra matuojamas ilgio vienetais, dažniausiai metrais (m), bet gali būti naudojami ir kiti vienetai, tokie kaip centimetrai (cm), kilometrai (km) ir t.t.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com