Imuniteto rūšys

Šioje temoje aptariama įvairios imuniteto rūšys, įskaitant įgimtą ir įgytą imunitetą, bei jų skirstymas į aktyvų ir pasyvų. Taip pat aiškinamasi, kaip veikia vakcinos, kokia jų sudėtis ir kodėl svarbu skiepytis, bei kas yra pasyvus dirbtinis imunitetas ir imunodeficito būklės.

Dirbtinis imunitetas
Dirbtinis imunitetas sukuriamas skiepijant (aktyvus dirbtinis imunitetas) arba suleidžiant serumą su antikūnais (pasyvus dirbtinis imunitetas). Skiepijimas – tai susilpnintų, negyvų ligos sukėlėjų, jų antigenų ar genetinės informacijos suleidimas, sukeliantis imuninį atsaką be ligos. Organizmas pradeda gaminti antikūnus.
Įgytas imunitetas
Įgytas imunitetas susidaro persirgus liga (natūralus įgytas imunitetas) arba gavus antikūnų iš kitų šaltinių. Persirgus, organizme lieka atminties ląstelių, kurios greitai reaguoja į pakartotinį to paties antigeno patekimą. Nėščios moters antikūnai per placentą patenka į vaisių, o vėliau – su motinos pienu kūdikiui (trumpalaikis natūralus imunitetas). Natūralus imunitetas, įgytas persirgus ar paveldėtas, išlieka ilgai.
Imuniteto apibrėžimas
Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo genetiškai svetimų medžiagų, tokių kaip bakterijos, virusai ar svetimi baltymai. Tai yra organizmo atsparumas užkrečiamosioms ligoms. Žmonės nuo gimimo turi įgimtą imunitetą, kuris yra paveldima apsauga nuo daugelio ligų sukėlėjų.
Imuniteto nepakankamumas
Imunitetas nesusiformuoja visoms užkrečiamosioms ligoms. Kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, angina ar gripu, galima sirgti daug kartų.
Imuniteto tipai
Imunitetas skirstomas į įgimtą ir įgytą. Įgytas imunitetas gali būti aktyvus (organizmas pats gamina antikūnus) ir pasyvus (antikūnai gaunami iš išorės). Tiek aktyvus, tiek pasyvus imunitetas gali būti natūralus (susidaro natūraliai) ir dirbtinis (sukeliamas dirbtinai). Aktyvus imunitetas yra ilgalaikis dėl atminties ląstelių susidarymo, o pasyvus – laikinas.
Pasyvus dirbtinis imunitetas
Pasyvus dirbtinis imunitetas sukuriamas suleidžiant serumą, kuriame yra antikūnų prieš tam tikrą ligą. Serumas gaunamas iš persirgusių žmonių ar gyvūnų kraujo plazmos. Tai trumpalaikis imunitetas, bet svarbus greitai apsaugai nuo pavojingų ligų, pvz., stabligės ar difterijos.
Skiepijimo svarba
Skiepijimas yra efektyvi priemonė apsisaugoti nuo daugelio pavojingų infekcinių ligų. Lietuvoje vaikai skiepijami nuo 14 ligų. Masinis skiepijimas sumažino sergamumą ir mirtingumą nuo daugelio ligų, kai kurios ligos (pvz., poliomielitas) išnyko. Nesiskiepijimas didina ligų protrūkių riziką.
Vakcinų sudėtis
Vakcinose gali būti negyvų arba gyvų susilpnintų mikroorganizmų, pakeistų toksinų, išgrynintų antigenų arba ligos sukėlėjų nukleorūgščių. Šios medžiagos sukelia imuninį atsaką, nesukeldamos ligos. Vakcinos gali turėti šalutinį poveikį dėl stipraus imuninio atsako.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com