Žmogaus organizme yra trys pagrindinės kraujagyslių rūšys: arterijos, venos ir kapiliarai. Arterijos, kurių didžiausia yra aorta, perneša kraują iš širdies. Jos turi storas, elastingas sieneles. Kapiliarai yra ploniausios kraujagyslės, jungiančios arterijas ir venas, ir per jų sieneles vyksta medžiagų apykaita. Venos grąžina kraują į širdį. Jos turi plonesnes sieneles nei arterijos ir vožtuvus, kurie neleidžia kraujui tekėti atgal.

Žmogaus kraujotakos sistema sudaryta iš dviejų uždarų ratų: mažojo ir didžiojo. Mažasis kraujo apytakos ratas prasideda dešiniajame skilvelyje, eina per plaučius, kur kraujas prisotinamas deguonies, ir baigiasi kairiajame prieširdyje. Didysis kraujo apytakos ratas prasideda kairiajame skilvelyje, aprūpina visą kūną deguonimi ir maisto medžiagomis, ir baigiasi dešiniajame prieširdyje.

Kraujospūdis – tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Jis matuojamas manometru ir skirstomas į sistolinį (širdžiai susitraukiant) ir diastolinį (širdžiai atsipalaiduojant). Kraujospūdis priklauso nuo širdies darbo, kraujo klampumo ir kraujagyslių elastingumo. Kraujo tekėjimo greitis yra didžiausias aortoje, o mažiausias – kapiliaruose, kur vyksta intensyvi medžiagų apykaita. Venose kraujo tekėjimo greitis didėja artėjant prie širdies.

Širdis susitraukinėja ritmiškai, nepriklausomai nuo išorinių veiksnių – tai vadinama automatizmu. Šį procesą valdo sinusinis prieširdžio mazgas, esantis dešiniajame prieširdyje, kuris veikia kaip ritmo vedlys. Prieširdinis skilvelio mazgas, esantis dešiniojo prieširdžio pagrinde, perduoda impulsus iš sinusinio mazgo ir sukelia skilvelių susitraukimą. Nors širdis veikia automatiškai, jos ritmą moduliuoja vegetacinė nervų sistema (simpatinė ir parasimpatinė), bei fizinis krūvis.

Širdį dengia širdiplėvė (perikardas). Miokardas, sudarytas iš širdies skersaruožio raumeninio audinio, yra atsakingas už kraujo varinėjimą. Vainikinės arterijos aprūpina miokardą maisto medžiagomis ir deguonimi. Širdis yra padalinta pertvaros į dešiniąją ir kairiąją puses ir sudaryta iš keturių kamerų: dviejų prieširdžių ir dviejų skilvelių. Širdies darbo ciklas apima prieširdžių ir skilvelių susitraukimus (sistolę) bei atsipalaidavimą (diastolę).