Potencinė energija yra sąveikos energija, apibūdinanti ne vieną kūną, bet kūnų sistemą. Tai mechaninės energijos rūšis, kurią turi deformuoti ir pakelti kūnai, nes jie gali atlikti darbą. Pavyzdžiui, iš rankų iškritęs sunkus svarstis gali išmušti duobutę smėlyje, o suspausta spyruoklė gali priversti judėti prie jos pritvirtintą vežimėlį. Kūnas, nesąveikaujantis su kitais kūnais, potencinės energijos neturi. Pakelto nuo žemės kūno potencinė energija – tai kūno ir Žemės sąveikos energija.

Sunkio veikiamo kūno potencinė energija priklauso nuo kūno masės: didesnės masės kūnai turi daugiau potencinės energijos. Ši energija gali būti susieta su sunkio jėgos atliekamu darbu. Kai kūnas krenta, sunkio jėgos atliekamas darbas \(A = mgh = mg(h_i - h_2)\), kur \(m\) - masė, \(g\) - laisvojo kritimo pagreitis, \(h_i\) - pradinis aukštis, \(h_2\) - galinis aukštis. Pakelto kūno potencinė energija \(E_p = mgh\). Sunkio darbas \(A = -(E_{p2} - E_{pi})\). Kai sunkio jėga atlieka teigiamą darbą, potencinė energija mažėja, o kai neigiamą – didėja. Potencinė energija gali būti teigiama arba neigiama.

Deformuoti kūnai, pavyzdžiui, spyruoklės, įtempti lankai ar batutai, gali atlikti darbą. Tamprumo jėgos darbas, kintant spyruoklės ilgiui, apskaičiuojamas: \(A = (kx₂²)/2 - (kxᵢ²)/2\), kur \(k\) - spyruoklės tamprumo koeficientas, \(xᵢ\) - pradinis spyruoklės ilgis, \(x₂\) - galinis ilgis. Tampriai deformuoto kūno potencinė energija \(Eₚ = (kx²)/2\). Tamprumo jėgos darbas lygus potencinės energijos pokyčiui su minuso ženklu: \(A = -(Eₚ₂ - Eₚ₁)\). Šis darbas, kaip ir sunkio jėgos atveju, priklauso tik nuo pradinės ir galinės padėties, o ne nuo trajektorijos.