4. |
info: 2025-04-29 02:46:47.881 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command)
93ms [Parameters=[@__id_0='cc5c2ab8-765f-0186-ad1a-28b72a5ac364', @__site_Id_1='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce'], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
SELECT [s6].[Id], [s6].[Active], [s6].[Context], [s6].[ContextBackup], [s6].[ContextStorageMediaName], [s6].[ContextStorageMediaUrl], [s6].[Deleted], [s6].[FactErrors], [s6].[FactErrorsExplanation], [s6].[Facts], [s6].[FactsBackup], [s6].[FactsStorageMediaName], [s6].[FactsStorageMediaUrl], [s6].[Position], [s6].[ProcessorGenerateImagePrompt], [s6].[Prompt], [s6].[ScannerId], [s6].[SpellingErrors], [s6].[SpellingErrorsExplanation], [s6].[StorageMediaName], [s6].[StorageMediaUrl], [s6].[Summary], [s6].[SummaryBackup], [s6].[SummaryStorageMediaName], [s6].[SummaryStorageMediaUrl], [s6].[Title], [s6].[TitleSlug], [s6].[TotalFillTheBlankSelectionQuestions], [s6].[TotalMultipleSelectionQuestions], [s6].[TotalOrderingQuestions], [s6].[TotalQuestionPoints], [s6].[TotalQuestions], [s6].[TotalShortAnswerQuestions], [s6].[TotalSingleSelectionQuestions], [s6].[TotalSources], [s6].[TotalTrueFalseQuestions], [s6].[Verified], [s6].[Version], [c].[Id], [s5].[ScannerId], [s5].[CategoryId], [s5].[Id]
FROM [Categories] AS [c] WITH (NOLOCK)
INNER JOIN (
SELECT [c3].[ScannerId], [c3].[CategoryId], [s1].[Id]
FROM [CategoryScanners] AS [c3]
INNER JOIN [Scanners] AS [s1] ON [c3].[ScannerId] = [s1].[Id]
WHERE [s1].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [s1].[Deleted] = CAST(0 AS bit)
) AS [s5] ON [c].[Id] = [s5].[CategoryId]
INNER JOIN (
SELECT [s2].[Id], [s2].[Active], [s2].[Context], [s2].[ContextBackup], [s2].[ContextStorageMediaName], [s2].[ContextStorageMediaUrl], [s2].[Deleted], [s2].[FactErrors], [s2].[FactErrorsExplanation], [s2].[Facts], [s2].[FactsBackup], [s2].[FactsStorageMediaName], [s2].[FactsStorageMediaUrl], [s2].[Position], [s2].[ProcessorGenerateImagePrompt], [s2].[Prompt], [s2].[ScannerId], [s2].[SpellingErrors], [s2].[SpellingErrorsExplanation], [s2].[StorageMediaName], [s2].[StorageMediaUrl], [s2].[Summary], [s2].[SummaryBackup], [s2].[SummaryStorageMediaName], [s2].[SummaryStorageMediaUrl], [s2].[Title], [s2].[TitleSlug], [s2].[TotalFillTheBlankSelectionQuestions], [s2].[TotalMultipleSelectionQuestions], [s2].[TotalOrderingQuestions], [s2].[TotalQuestionPoints], [s2].[TotalQuestions], [s2].[TotalShortAnswerQuestions], [s2].[TotalSingleSelectionQuestions], [s2].[TotalSources], [s2].[TotalTrueFalseQuestions], [s2].[Verified], [s2].[Version]
FROM [ScannerCards] AS [s2]
WHERE [s2].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [s2].[Deleted] = CAST(0 AS bit)
) AS [s6] ON [s5].[Id] = [s6].[ScannerId]
WHERE [c].[Id] = @__id_0 AND [c].[SiteId] = @__site_Id_1 AND [c].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [c].[Deleted] = CAST(0 AS bit)
ORDER BY [c].[Id], [s5].[Id], [s5].[ScannerId], [s5].[CategoryId], [s6].[TitleSlug], [s6].[Id]
|
8. |
info: 2025-04-29 02:46:48.008 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command)
9ms [Parameters=[@p25='69864265-e5cc-4d62-8be8-e0180bcc1edc', @p0='True', @p1=NULL (Size = 4000), @p2='##### Lentelė: „Rusų pradų atkūrimo“ programa
| Tikslas | Aprašymas |
| :------ | :-------- |
| Lenkų kalbos pašalinimas | Visiškas lenkų kalbos pašalinimas iš viešojo gyvenimo ir valstybinių įstaigų. |
| Religinė diskriminacija | Katalikų tikėjimo asmenų atleidimas iš valstybinių tarnybų, Katalikų bažnyčios veiklos varžymas. |
| Stačiatikybės plėtra | Sąlygų stačiatikybės plitimui sudarymas ir skatinimas. |
| Rusifikacija per švietimą | Rusiškų pradžios mokyklų steigimas, mokymas rusų kalba, mokytojai – rusai stačiatikiai. |
| Kolonizacija | Rusų gyventojų (dvarininkų ir valstiečių) perkėlimas į Lietuvą, suteikiant jiems įvairias lengvatas. |
| Lietuvių rašto keitimas (ir spaudos draudimas) | Lotyniškojo raidyno pakeitimas rusiškuoju (**graždanka**), lietuviškos spaudos lotyniškuoju raidynu draudimas. |
##### Lentelė: Katalikų bažnyčios persekiojimas
| Veiksmas | Aprašymas |
| :------- | :-------- |
| Kontribucija bajorams | Bajorams įvesta kontribucija, uždrausta įsigyti žemės. |
| Kolonistų perkėlimas | Į konfiskuotas žemes perkelti rusų kolonistai. |
| Draudimai | Uždraustos viešos bažnytinės procesijos, panaikintos blaivybės brolijos. |
| Pamokslų kontrolė | Kunigai galėjo sakyti pamokslus tik iš valdžios patvirtintų tekstų. |
| Žemaičių vyskupijos centro perkėlimas | Žemaičių vyskupijos centras perkeltas iš Varnių į Kauną. |
| Vienuolynų ir bažnyčių uždarymas/naikinimas | Uždaryta daug vienuolynų ir bažnyčių, uždrausta statyti naujas ir remontuoti senąsias. |
| Bažnyčių vertimas cerkvėmis | Bažnyčios verstos cerkvėmis. |
| Kryžių naikinimas | Naikinti kryžiai ir koplytėlės. |
| Privilegijos už perėjimą į stačiatikybę | Už perėjimą į stačiatikybę žadėtos privilegijos (pinigai, žemė). |
##### Lentelė: Mokyklų rusinimas
| Veiksmas | Aprašymas |
| :------- | :-------- |
| Parapinių mokyklų uždarymas | Uždarytos beveik visos parapinės mokyklos. |
| Valstybinių rusiškų mokyklų steigimas | Įsteigtos valstybinės rusiškos mokyklos. |
| Kalbos keitimas | Įvesta rusų kalba kaip vienintelė mokymo kalba. |
| Mokytojai | Mokytojais paskirti stačiatikiai iš Rusijos imperijos gilumos. |
| Prievarta prieš katalikų vaikus | Versta garbinti carą, mokiniai privalomai vesti į cerkves melstis. |
| Baudimas už lietuvių kalbos vartojimą | Už lietuviškai ištartą žodį vaikai bausti (statymas į kampą, klupdymas ant žirnių, pajuokos lentelės). |
##### Lentelė: Slaptosios (daraktorinės) mokyklos
| Aspektas | Aprašymas |
| :------- | :-------- |
| Mokytojai | Tėvai namuose, kaimo bendruomenės pasamdyti mokytojai – daraktoriai, dažnai neturintys specialaus išsilavinimo. |
| Mokymosi vieta | Vaikai rinkdavosi vis kito valstiečio troboje, pirtyje ar kitose slaptose vietose. |
| Mokymo turinys | Mokyta skaityti, rašyti lietuviškai, tikybos, kartais ir aritmetikos pagrindų. |
##### Lentelė: Kova su spaudos draudimu
| Asmuo/Grupė | Veikla |
| :---------- | :----- |
| Vyskupas Motiejus Valančius | Ragino tikinčiuosius neimti į rankas maldaknygių rusiškomis raidėmis. Organizavo spausdinimą Mažojoje Lietuvoje (Tilžėje, Ragainėje). Leido religinio turinio knygas, elementorius. |
| Knygnešiai | Slapta gabeno knygas ir kitus spaudinius per sieną. Platino spaudą visoje Lietuvoje. Knygas slėpė įvairiose vietose (tarp malkų, šieno, karstuose, vežimuose su dvigubu dugnu). Žymiausias knygnešys – Jurgis Bielinis („Knygnešių karalius“). |
| Slaptosios lietuviškos draugijos | Steigėsi slaptosios lietuviškos draugijos, kurios rūpinosi lietuviškos spaudos leidimu, platinimu, kūrė slaptąsias mokyklas, telkė lietuvius kovai su rusinimu. |
##### Chronologinė lentelė
| Metai | Įvykis |
| :---- | :----- |
| 1863–1864 | Sukilimas. |
| 1864 | Michailo Muravjovo įsakymu uždrausta spausdinti lietuviškas knygas lotyniškomis raidėmis, įsakyta vartoti rusišką raidyną (spaudos draudimo pradžia). |
| 1865 | Generalgubernatoriaus Konstantino Kaufmano įsakymu uždrausta spausdinti ir įvežti lietuviškus leidinius lotyniškuoju raidynu (visiškas spaudos draudimas). |
| 1893 m. | Kražių skerdynės: Kražiškiai neleido uždaryti bažnyčios ir vienuolyno, įvyko susirėmimas su kazokais (9 žuvę, apie 50 sužeistų, daug nuteistų). |
| 1904 | Spaudos draudimo panaikinimas. |
##### Lentelė: Rusinimo padariniai ir lietuvių pasipriešinimas
| Aspektas | Aprašymas |
| :------- | :-------- |
| Rusinimo padariniai | Žala lietuvių kultūrai, kalbai, švietimui; Rytų Lietuvoje, vietoj lietuviškų maldaknygių, žmonės pradėjo naudoti lenkiškas; tautinės savimonės silpninimas. |
| Pasipriešinimo formos | Knygnešystė; slaptosios mokyklos; lietuviškų draugijų steigimasis; Kražių skerdynės; atsisakymas naudoti spaudą graždanka; kova už teisę išlikti lietuviais; lietuvių tautinio atgimimo sąjūdžio susiformavimas. |
##### Terminų žodynėlis
| Terminai | Apibrėžimai |
| :------- | :---------- |
| Graždanka | Rusiškas raidynas (kirilica), XIX a. antrojoje pusėje Rusijos valdžios bandytas pritaikyti lietuvių kalbai vietoje lotyniškojo raidyno spaudos draudimo laikotarpiu. |
| Daraktorius | Slaptosios mokyklos mokytojas, dažniausiai valstietis, spaudos draudimo metais slapta mokęs vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai. |
| Knygnešys | Asmuo, spaudos draudimo metais slapta gabenęs per sieną iš Mažosios Lietuvos ir platinęs Didžiojoje Lietuvoje lietuviškas knygas bei kitus spaudinius lotyniškuoju raidynu, rizikuodamas būti suimtas ir ištremtas. |
| Kontribucija | Priverstinis mokestis, rinkliava, dažniausiai pinigais arba natūra, ypač kaip bausmė ar karo metu. |
| Rusifikacija | Priverstinis rusų kalbos, kultūros, papročių, o kartais ir stačiatikių religijos diegimas Rusijos imperijos pavergtoms nerusų tautoms. |' (Size = -1), @p3='False', @p4='False' (Nullable = true), @p5='' (Size = 4000), @p6=NULL (DbType = Guid), @p7='9f630354-a648-ec01-fe50-2c95aba8f236' (Nullable = true), @p8=NULL (Size = 4000), @p9='Sukurkite išsamų dokumentą lietuvių kalba apie Knygnešių laikus Lietuvoje, apimantį laikotarpį po 1863–1864 m. sukilimo iki spaudos draudimo panaikinimo 1904 m. Dokumentas turi paaiškinti Rusijos imperijos vykdytą rusinimo politiką, jos priežastis ir pasekmes.
Dokumentą struktūrizuokite taip:
1. **Santrauka:**
* Aprašykite politinę situaciją po 1863–1864 m. sukilimo numalšinimo.
* Pristatykite Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo inicijuotą „Rusų pradų atkūrimo“ programą ir jos pagrindinius tikslus: lenkų kalbos eliminavimą, katalikų diskriminaciją, stačiatikybės skatinimą, švietimo rusifikavimą, krašto kolonizavimą rusais, lietuviškos spaudos lotynišku raidynu draudimą (1865–1904 m.) ir rusiško raidyno („graždankos“) diegimą.
* Detaliai aprašykite represijas prieš Katalikų bažnyčią (veiklos varžymus, vienuolynų uždarymą, turto konfiskavimą, Žemaičių vyskupijos centro perkėlimą iš Varnių į Kauną, kryžių naikinimą, prozelitizmą) ir bajoriją (kontribuciją, žemės konfiskavimą).
* Paaiškinkite švietimo sistemos rusifikavimą: parapinių mokyklų uždarymą, valstybinių rusiškų mokyklų steigimą, mokytojų rusų skyrimą, privalomas stačiatikių pamaldas, bausmes už lietuvių kalbos vartojimą.
* Aptarkite lietuviškos spaudos draudimo esmę, tikslus ir visuomenės reakciją. Pažymėkite Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus vaidmenį organizuojant pasipriešinimą ir knygų leidybą Mažojoje Lietuvoje (Tilžėje, Ragainėje).
* Apibūdinkite pagrindines tautinio pasipriešinimo formas: slaptąsias (daraktorines) mokyklas ir knygnešystę (masinį spaudos gabenimą per sieną, riziką, platinimo būdus). Paminėkite žymiausią knygnešį Jurgį Bielinį („Knygnešių karalių“).
* Išanalizuokite rusinimo politikos padarinius: kultūrinę žalą, neplanuotas pasekmes (pvz., polonizacijos stiprėjimą rytų Lietuvoje), tautinės savimonės augimą, pasipriešinimo stiprėjimą ir pagrindų Tautiniam atgimimui sukūrimą.
* Aprašykite Kražių skerdynes (1893 m.) kaip žiaurų susidorojimo su pasipriešinimu pavyzdį ir jo simbolinę reikšmę.
2. **Informacinis lapas (Cheatsheet):**
* **Pagrindinės datos:** Pateikite lentelę su svarbiausiomis datomis ir įvykiais (1863–1864, 1864, 1865, 1864–1904, 1893, 1904).
* **Rusijos imperijos politika („Rusų pradų atkūrimo“ programa):** Lentelėje apibendrinkite politikos kryptis (Administracija/kalba, Religija, Švietimas, Kolonizacija, Spauda) ir taikytas priemones.
* **Represijos prieš Katalikų bažnyčią ir bajoriją:** Lentelėje susisteminkite represijų formas (Ekonominės, Veiklos suvaržymai, Instituciniai pokyčiai, Statybų draudimas, Simbolių naikinimas, Prozelitizmas) ir jų paaiškinimus.
* **Švietimo sistemos rusifikavimas:** Lentelėje nurodykite priemones (Parapinių mokyklų uždarymas, Valstybinių rusiškų mokyklų steigimas, Mokytojų politika, Priverstinė ideologizacija, Bausmės už lietuvių kalbą) ir jų charakteristikas.
* **Lietuviškos spaudos draudimas ir atsakas:** Lentelėje aprašykite aspektus (Draudimo esmė, Tikslas, Visuomenės reakcija, M. Valančiaus vaidmuo, Knygų spausdinimas).
* **Tautinis pasipriešinimas rusinimui:** Lentelėje apibūdinkite pasipriešinimo formas (Slaptosios mokyklos, Knygnešystė, Bažnyčių gynyba, Leidinių boikotas).
* **Pagrindiniai veikėjai:** Lentelėje pristatykite asmenis (M. Muravjovas, Aleksandras II, M. Valančius, J. Bielinis) ir jų vaidmenis.
* **Rusinimo politikos padariniai:** Lentelėje suskirstykite padarinius pagal kategorijas (Kultūrinė žala, Neplanuotos pasekmės, Tautinės savimonės augimas, Pasipriešinimo stiprėjimas, Tautinio atgimimo pagrindai).
* **Sąvokų žodynėlis:** Pateikite svarbiausių sąvokų (Rusinimas, „Rusų pradų atkūrimo“ programa, Šiaurės vakarų kraštas, Graždanka, Kontribucija, Spaudos draudimas, Mažoji Lietuva, Knygnešys, Knygnešystė, Daraktorius, Slaptoji mokykla, Kražių skerdynės, Tautinis atgimimas) paaiškinimus.
Dokumentas turi būti parašytas informatyviu, objektyviu stiliumi, remiantis istoriniais faktais.' (Size = -1), @p10='Istorija / Laikas 9 klasė (atnaujintas) / Vadovėlis 2 dalis' (Size = 1000), @p11='istorija laikas 9 klase atnaujintas vadovelis 2 dalis' (Size = 1000), @p12='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce', @p13=NULL (DbType = Boolean), @p14=NULL (Size = 4000), @p15='### Knygnešių laikai
### „Rusų pradų atkūrimo“ programa
1863–1864 metų sukilimas dar labiau sustiprino Rusijos valdžios antilenkiškas nuotaikas. Ji nusprendė galutinai iš Lietuvos išguiti lenkų įtaką ir surusinti visą kraštą. „Šventam rusinimo ir stačiatikybės reikalui“ pasišventęs generalgubernatorius Michailas Muravjovas ir kiti caro valdininkai parengė „rusų pradų atkūrimo“ programą. Ji numatė visiškai pašalinti lenkų kalbą iš viešojo gyvenimo, neleisti katalikams dirbti valdžios įstaigose, varžyti Katalikų bažnyčios veiklą, taip pat skatinti stačiatikybės plitimą ir kolonizaciją, steigti rusiškas pradžios mokyklas, lietuvių raštijoje lotyniškąjį raidyną pakeisti rusiškuoju.
Mąstyta, kad, įgyvendinus šį sumanymą, visus lietuvius pavyks išmokyti rusų kalbos. O jaunoji lietuvių karta perims rusų tautinę savimonę – ims save laikyti rusais. „Rusų pradų atkūrimo“ programą patvirtino Rusijos caras Aleksandras II. Šiaurės vakarų kraštas buvo paskelbtas „nuo amžių rusų žeme“.
Svarbiausia sukilimo kurstytoja ir dalyve caro valdžia laikė sulenkėjusią bajoriją. Dėl to ėmė ją persekioti. Visiems Lietuvos bajorams liepė mokėti kontribuciją, uždraudė įsigyti žemės. Į konfiskuotas bajorų ar valstiečių kaimų žemes gausiai kėlė kolonistus: rusų dvarininkus ir valstiečius. Valdžia jiems suteikė pašalpų, lengvatinėmis sąlygomis skolino pinigus įsikurti Lietuvoje.
Nauja represijų banga užplūdo sukilėlių rėmimu kaltinamą Katalikų bažnyčią. M. Muravjovas uždraudė rengti viešas bažnytines procesijas, panaikino blaivybės brolijas. Pamokslus sakyti kunigai galėjo tik iš valdžios patvirtintų knygų. Norėdamas kontroliuoti Motiejaus Valančiaus veiksmus generalgubernatorius Žemaičių vyskupijos centrą iš Varnių perkėlė į Kauną. Be to, uždarė nemažai vienuolynų ir bažnyčių, uždraudė statyti naujų ir remontuoti senąsias. Atimtas bažnyčias vertė cerkvėmis, o kur reikėjo, pastatė ir naujų. Užkliuvo caro valdžiai ir Lietuvos laukuose stovintys kryžiai. Juos vertė, rovė, kirto ne tik pakelėse, bet ir prie valstiečių namų, senose kapinėse.
Persekiodama Katalikų bažnyčią valdžia tikėjosi atitraukti katalikus nuo jų tikėjimo ir paversti stačiatikiais rusais. Už perėjimą į stačiatikybę buvo žadama pinigų, žemės.
*Iš vyskupo M. Valančiaus atsišaukimo į tikinčiuosius. XIX a. II pusė*
> Katalikai stačiatikybės negali priimti dėl šių priežasčių:
> 1) stačiatikių šventikams popiežius nesuteikė teisės atleisti nuodėmes;
> 2) stačiatikybė, liepdama neklausyti popiežiaus, atneša mirtiną nuodėmę;
> 3) šis tikėjimas yra netikras;
> 4) stačiatikių tikėjimas neturi tikros meilės ir Šv. Dvasios, todėl pereiti į stačiatikybę gali tik beprotis arba bedievis.
### Mokyklų rusinimas
Siekdamas surusinti kraštą M. Muravjovas taip pat liepė uždaryti parapines mokyklas. Vietoj jų įsteigė valstybinių rusiškų. Jose įvedė rusų kalbą ir mokytojais paskyrė iš Rusijos atvykusius stačiatikius. Pradinėse ir vidurinėse mokyklose – gimnazijose – prieš katalikų vaikus griebtasi prievartos: versta garbinti carą, mokiniai melstis vesti į cerkves. Už lietuviškai ištartą žodį vaikus baudė statydami į kampą, klupdydami ant grindų. Imta naudoti ir specialią bausmę – lietuviškai prabilusiam mokinukui ant kaklo kabinti pajuokos lentelę. Ją turėjo nešioti tol, kol išgirstas kitas lietuviškai prakalbėjęs.
Lietuviai suprato, kad rusiškose mokyklose norima juos surusinti ir paversti stačiatikiais. Todėl dalis tėvų ėmė neleisti vaikų į valstybines mokyklas. Kaimuose žmonės steigė slaptąsias mokyklas, kuriose skaityti ir rašyti mokyta tik lietuviškai. Daugiausia mokė patys tėvai namie arba kaimo bendruomenės pasamdyti mokytojai – daraktoriai. Nuolatinės mokyklos įsikurdavo klebonijose, daraktorių namuose, tačiau dažniausiai vaikai kas savaitę rinkdavosi vis kito valstiečio troboje.
### Kova su spaudos draudimu
Viena iš svarbiausių rusinimo priemonių tapo lotyniškojo raidyno lietuvių raštijoje pakeitimas rusiškuoju. Dar 1864 m. M. Muravjovas įsakė lietuviškus raštus spausdinti rusiškais rašmenimis – graždanka. 1865 m. visoje Rusijos imperijoje uždrausta spausdinti ir įsivežti iš užsienio bet kokius lietuviškus leidinius lotyniškuoju raidynu.
Kovą su spaudos draudimu pirmasis pradėjo vyskupas M. Valančius. Tikinčiuosius jis ragino nė į rankas neimti maldaknygių rusiškomis raidėmis. Kad lietuviai neliktų be knygų, spausdinimą organizavo Mažojoje Lietuvoje. Lietuviškos spaudos centru tapo Tilžė. Iš ten knygos ir kiti spaudiniai buvo slapta gabenami per sieną ir platinami visoje Lietuvoje.
*Knygnešys Jurgis Bielinis. XX a. pradžios nuotrauka. Knygnešio veiklą pradėjo 1873 m. ir tęsė iki pat draudimo panaikinimo. Kartu su kitais Panevėžio apskrityje įsteigė slaptą Garšvių knygų gabenimo ir platinimo draugiją, aprūpinančią draudžiama spauda Vidurio bei Rytų Lietuvą ir Latviją. Pats parašė ir išleido kelias knygeles, rengė valstiečiams skirtą laikraštį „Baltasis erelis“.*
Slaptųjų raštų ir knygų platintojai vadinti knygnešiais. Knygas po visą kraštą jie išvežiodavo paslėpę tarp malkų, šiene ir net tariamų numirėlių karstuose, vežimuose su dvigubu dugnu. Ypač pasižymėjo knygnešių karaliumi pramintas valstietis Jurgis Bielinis. Savo gyvenimo šūkiu jis laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams įkliuvo penkis kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, tad pavykdavo ištrūkti.
Tvirtai supakuotus ryšulius – kiekvieną po du pūdus (32 kg) – atveždavo į kurią pasienio smuklę ar kitą vietą, iš kurios juos galėdavo pasiimti knygnešiai. Kad galėtų per sieną pernešti daugiau spaudos, šie pasienyje pasisamdydavo tvirtų įgudusių vyrų. Perneštą per sieną spaudą tinkamoje vietoje paslėpdavo. Iš čia jau pats knygnešys ją išveždavo paslėpęs. Ilgoje kelionėje tekdavo keisti vežimus ir arklius, net perkinkyti juos pagal vietos tradiciją. Galiausiai knygas išskirstydavo kitiems knygnešiams – platintojams. Šie būtinai užsiimdavo kokiu nors verslu ar amatu, nes iš spaudos pardavimo negalėjo pragyventi; be to, reikėjo pateisinti bendravimą su įvairiais nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis. Šiam reikalui tinkamiausia buvo smulki prekyba religiniais reikmenimis prie bažnyčių sekmadieniais ir ypač bažnytinių švenčių ar atlaidų dienomis. Įsigytą lietuvišką spaudą reikėjo rūpestingai slėpti, nes kartais policija maldaknyges atiminėdavo net iš einančių į bažnyčią žmonių. Buvo slepiama stalčiuose su dvigubais dugnais, specialiai padarytose tuščiavidurėse stalo kojose ir kitur.
### Rusinimo padariniai
Prasidėjęs rusinimas sudavė skaudų smūgį lietuvių kultūrai. Caro valdžios mėginimas spaudos draudimu sustabdyti polonizaciją veikė priešingai. Ypač Rytų Lietuvoje vietoj lietuviškų maldaknygių žmonės ėmė naudoti nedraudžiamas lenkiškas. Tad lietuviai dar sparčiau lenkėjo.
Priešinimasis rusinimui pareikalavo daug aukų: areštuota, ištremta į Rusiją, nubausta piniginėmis baudomis šimtai žmonių. Tačiau caro valdžia nepalaužė lietuvių, nesunaikino jų tautinės savimonės. Pasaulio istorijoje atitikmenų neturinti knygnešystė, motulė, prie ratelio mokanti vaikus skaityti, tapo legendomis. 1893 m. Europą ir pasaulį sukrėtė Kražių skerdynėmis vadinami įvykiai. Kražiškiai 5 mėnesius neleido rusų valdžiai uždaryti savo bažnyčios ir vienuolyno. Tik atvykę ginkluoti kazokai įveikė maldos namuose užsidariusius žemaičius. Kariuomenės ir beginklių parapijiečių susirėmimas baigėsi tragiškai: 9 žmonės žuvo, 50 sužeista, daugybė išplakta. Vyko lemiama tautos kova už laisvę ir teisę išlikti lietuviais.' (Size = -1), @p16='# Lietuvių Tautos Kova už Laisvę ir Tautinį Identitetą XIX Amžiaus Antrojoje Pusėje
## "Rusų Pradų Atkūrimo" Programa ir Jos Tikslai
Po 1863-1864 metų sukilimo, Rusijos imperijos valdžia sustiprino antilenkiškas nuostatas ir siekė visiškai panaikinti lenkų kalbos bei kultūros įtaką Lietuvoje, vykdydama krašto rusinimo politiką. Generalgubernatorius Michailas Muravjovas ir kiti caro valdininkai parengė "rusų pradų atkūrimo" programą, kurios pagrindiniai tikslai buvo:
1. **Lenkų kalbos pašalinimas**: Visiškas lenkų kalbos pašalinimas iš viešojo gyvenimo ir valstybinių įstaigų.
2. **Religinė diskriminacija**: Katalikų tikėjimo asmenų atleidimas iš valstybinių tarnybų ir Katalikų bažnyčios veiklos varžymas.
3. **Stačiatikybės plėtra**: Sąlygų stačiatikybės plitimui sudarymas ir skatinimas.
4. **Rusifikacija per švietimą**: Rusiškų pradžios mokyklų steigimas, kuriose būtų mokoma rusų kalba, o mokytojais dirbtų rusai stačiatikiai.
5. **Kolonizacija**: Rusų gyventojų (dvarininkų ir valstiečių) perkėlimas į Lietuvą, suteikiant jiems įvairias lengvatas.
6. **Lietuvių rašto keitimas**: Lotyniškosios abėcėlės pakeitimas rusiškąja (graždanka) ir lietuviškos spaudos lotyniškuoju raidynu draudimas.
Ši programa buvo patvirtinta Rusijos caro Aleksandro II, o Šiaurės vakarų kraštas buvo paskelbtas "nuo amžių rusų žeme".
## Katalikų Bažnyčios Persekiojimas
Caro valdžia laikė sulenkėjusią bajoriją ir Katalikų bažnyčią pagrindiniais sukilimo kurstytojais. Buvo vykdomos represijos:
* Bajorams įvesta kontribucija, uždrausta įsigyti žemės.
* Į konfiskuotas žemes perkelti rusų kolonistai.
* Uždraustos viešos bažnytinės procesijos, panaikintos blaivybės brolijos.
* Kunigai galėjo sakyti pamokslus tik iš valdžios patvirtintų knygų.
* Žemaičių vyskupijos centras perkeltas iš Varnių į Kauną.
* Uždaryta daug vienuolynų ir bažnyčių, uždrausta statyti naujas ir remontuoti senąsias.
* Bažnyčios verstos cerkvėmis.
* Naikinti kryžiai.
* Už perėjimą į stačiatikybę žadėtos privilegijos (pinigai, žemė).
## Mokyklų Rusinimas
Siekiant surusinti kraštą, buvo uždarytos parapinės mokyklos ir įsteigtos valstybinės rusiškos mokyklos. Jose:
* Įvesta rusų kalba.
* Mokytojais paskirti stačiatikiai iš Rusijos.
* Prieš katalikų vaikus naudota prievarta: versta garbinti carą, mokiniai vesti į cerkves melstis.
* Už lietuviškai ištartą žodį vaikai bausti (statymas į kampą, klupdymas, pajuokos lentelės).
Dalis lietuvių tėvų neleido vaikų į valstybines mokyklas, kūrė slaptąsias mokyklas (daraktorines mokyklas). Jose mokė:
* Tėvai namuose.
* Kaimo bendruomenės pasamdyti mokytojai – daraktoriai.
* Vaikai rinkdavosi vis kito valstiečio troboje.
## Kova su Spaudos Draudimu
Viena svarbiausių rusinimo priemonių buvo lotyniškojo raidyno pakeitimas rusiškuoju (graždanka). 1864 m. įsakyta lietuviškus raštus spausdinti rusiškais rašmenimis, o 1865 m. uždrausta spausdinti ir įsivežti lietuviškus leidinius lotyniškuoju raidynu.
Vyskupas Motiejus Valančius:
* Ragino tikinčiuosius neimti į rankas maldaknygių rusiškomis raidėmis.
* Organizavo spausdinimą Mažojoje Lietuvoje (Tilžėje).
Knygnešiai:
* Slapta gabeno knygas ir kitus spaudinius per sieną.
* Platino spaudą visoje Lietuvoje.
* Knygas slėpė įvairiose vietose (tarp malkų, šieno, karstuose, vežimuose su dvigubu dugnu).
* Žymiausias knygnešys – Jurgis Bielinis ("Knygnešių karalius").
## Rusinimo Padariniai ir Lietuvių Pasipriešinimas
Rusinimas padarė žalos lietuvių kultūrai, bet turėjo ir priešingą poveikį – Rytų Lietuvoje, vietoj lietuviškų maldaknygių, žmonės pradėjo naudoti lenkiškas.
Pasipriešinimas rusinimui:
* Areštai, trėmimai, baudos.
* Knygnešystė ir slaptosios mokyklos tapo legendomis.
* 1893 m. Kražių skerdynės: Kražiškiai neleido uždaryti bažnyčios ir vienuolyno, įvyko susirėmimas su kazokais (9 žuvę, 50 sužeistų).
* Kova už teisę išlikti lietuviais.
Šie įvykiai parodė lietuvių tautos stiprybę ir pasiryžimą išsaugoti savo kalbą, kultūrą ir tikėjimą, nepaisant Rusijos imperijos priespaudos.
' (Size = -1), @p17='Knygnešių laikai' (Size = 2000), @p18='„Atbundanti tauta“ / Knygnešių laikai' (Size = 4000), @p19='atbundanti tauta knygnesiu laikai' (Size = 2000), @p20='5', @p21='0', @p22='1', @p23='4', @p24=NULL (DbType = DateTime2)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
SET NOCOUNT ON;
UPDATE [Scanners] SET [Active] = @p0, [CheatSheet] = @p1, [CheatSheet2] = @p2, [Deleted] = @p3, [FactErrors] = @p4, [FactErrorsExplanation] = @p5, [ParentCategory2Id] = @p6, [ParentCategoryId] = @p7, [ProcessorGenerateImagePrompt] = @p8, [Prompt] = @p9, [Reference] = @p10, [ReferenceSlug] = @p11, [SiteId] = @p12, [SpellingErrors] = @p13, [SpellingErrorsExplanation] = @p14, [Summary] = @p15, [Summary2] = @p16, [Title] = @p17, [TitleBackup] = @p18, [TitleSlug] = @p19, [TotalCards] = @p20, [TotalCards2] = @p21, [TotalCategories] = @p22, [TotalPages] = @p23, [Verified] = @p24
OUTPUT 1
WHERE [Id] = @p25;
|