Ląstelinis ir humoralinis imunitetai

Šioje temoje aptariama ŽIV, AIDS, ląstelinis ir humoralinis imunitetas, bei įgimtas ir įgytas imunitetas. Aiškinamasi kaip veikia imuninė sistema, kaip organizmas apsisaugo nuo ligų, bei kokie veiksniai lemia atsparumą infekcijoms. Taip pat aiškinamasi skirtumai tarp įvairių imuniteto tipų.

Humoralinio imuniteto etapai
Humoralinis imunitetas prasideda, kai B limfocitai atpažįsta antigenus, esančius ant makrofago membranos. Suaktyvėję B limfocitai virsta plazminiais B limfocitais, kurie gamina antikūnus, arba dauginasi, sudarydami atminties limfocitų kloną. Antikūnai susijungia su svetimkūniais, turinčiais atitinkamą antigeną, ir juos sunaikina. Pakartotinai patekus patogenams, atminties B limfocitai greitai suaktyvėja ir gamina didelį kiekį specifinių antikūnų.
Įgimtas ir įgytas imunitetas
Imunitetas skirstomas į įgimtą ir įgytą. Įgimtas imunitetas yra paveldimas iš tėvų ir veikia iš karto po gimimo, pavyzdžiui, per motinos pieną perduodami antikūnai. Įgytas imunitetas gali būti aktyvus (susidaro persirgus liga arba pasiskiepijus) arba pasyvus (gaunamas su serumu, kuriame jau yra antikūnų). Skiepijimasis (vakcinacija) skatina organizmą gaminti antikūnus, suleidžiant susilpnintus arba negyvus ligos sukėlėjus. Imuninė sistema ne visada veikia optimaliai – kartais ji gali būti per silpna (pvz., vėžys) arba per stipri (alergijos). Maisto netoleravimo testai gali padėti nustatyti, kurie maisto produktai silpnina imuninę sistemą.
Ląstelinio imuniteto etapai
Ląstelinis imunitetas prasideda, kai makrofagas praryja patogeną, turintį antigeną. T limfocitai atpažįsta antigeno struktūrą, prisijungia prie jo ir pradeda daugintis, sudarydami kloną. Klono ląstelės diferencijuojasi į įvairius T limfocitų tipus, kurie naikina virusais užkrėstas ląsteles, aktyvina B ir T limfocitus, greitai reaguoja į pakartotinį užkratą ir lėtina B ir T limfocitų veiklą.
Ląstelinis ir humoralinis imunitetas
Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo svetimų medžiagų, tokių kaip mikroorganizmai, virusai ir svetimi baltymai. Imuninė sistema atpažįsta šias medžiagas pagal antigenus – baltymus arba polisacharidus, esančius jų paviršiuje. Į antigenų patekimą organizmas reaguoja gamindamas antikūnus, kurie neutralizuoja svetimkūnius. Yra du pagrindiniai įgyto imuniteto tipai: ląstelinis ir humoralinis. Ląsteliniame imunitete dalyvauja T limfocitai, kurie atpažįsta ir naikina antigenus, bei makrofagai, kurie praryja ir suardo svetimkūnius. Humoralinis imunitetas veikia per B limfocitus, kurie gamina antikūnus, specifiškai reaguojančius su antigenais. B limfocitai gali būti plazminiai (gamina antikūnus) arba atminties (atsimena antigenus).
ŽIV ir AIDS
ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) yra virusas, atakuojantis imuninės sistemos T limfocitus, kurie yra būtini organizmo apsaugai nuo ligų. ŽIV gali būti ilgą laiką neaktyvus, tačiau jam pradėjus daugintis, jis silpnina imuninę sistemą, didindamas riziką susirgti AIDS (įgytu imunodeficito sindromu). Užsikrėtę ŽIV asmenys nebūtinai suserga AIDS, tačiau gali būti viruso nešiotojai. Lietuvoje ŽIV atvejų skaičius yra mažesnis nei kaimyninėse šalyse (pvz., Estijoje, Latvijoje, Rusijoje). Efektyviausia apsauga – susilaikymas nuo lytinių santykių, o naudojant sterilius švirkštus ir adatas – apsauga nuo užsikrėtimo per kraują.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com