Dujos, kaip ir skysčiai bei kietieji kūnai, plečiasi šildomos ir traukiasi vėsinamos. Dujų plėtimasis yra žymiai didesnis nei skysčių ar kietųjų kūnų. Šildant orą uždarame inde, jis plečiasi ir gali pripildyti prie indo prijungtą balioną. Atvėsus orui, jis susitraukia, o balionas subliūkšta.

Daugelis medžiagų (kietųjų kūnų, skysčių ir dujų) keičia savo matmenis, kintant temperatūrai. Šildomos, medžiagos plečiasi, o šaldomos – traukiasi. Šis reiškinys vadinamas šiluminiu plėtimusi ir traukimusi. Pavyzdžiui, metalinis butelio dangtelis, pašildytas po karštu vandeniu, išsiplečia, todėl jį lengviau atsukti.

Termometras yra prietaisas, skirtas temperatūrai matuoti. Jo veikimas pagrįstas skysčio (dažniausiai gyvsidabrio arba spirito) savybe plėstis kylant temperatūrai ir trauktis – jai krintant. Skystis yra uždarytas ploname stikliniame vamzdelyje. Šildomas skystis plečiasi ir kyla vamzdeliu, o šaldomas – traukiasi ir leidžiasi žemyn. Skysčio stulpelio aukštis atitinka tam tikrą temperatūrą, kuri nustatoma pagal skalę.

Tiltų konstrukcijose atsižvelgiama į šiluminį plėtimąsi ir traukimąsi. Ilgi gelžbetoniniai tiltai nėra standžiai tvirtinami prie atramų, o remiasi ant atraminių guolių, leidžiančių jiems judėti. Temperatūrai pakilus nuo 0 °C iki 30 °C, 100 metrų ilgio gelžbetonio tiltas gali pailgėti 4 centimetrais. Deformacinės siūlės, įrengiamos abiejose tilto pusėse, kompensuoja tilto ilgio pokyčius, apsaugodamos asfalto dangą nuo pažeidimų.

Vilniaus televizijos bokštas, kaip ir visos kitos konstrukcijos, patiria šiluminį plėtimąsi ir traukimąsi. Jo aukštis, esant 20 °C temperatūrai, yra 326,47 m. Tačiau, temperatūrai nukritus iki -20 °C, bokštas sutrumpėja net 16 cm.