Kūnų sąveika

Šioje temoje nagrinėjama, kaip sąveikaujant kūnams atsiranda pagreitis ir kokios jo savybės. Sužinoma, kad pagreičio priežastis yra jėga, o sąveikaujančių kūnų pagreičiai yra priešingų krypčių. Taip pat išsiaiškinama, kad sąveikaujančių kūnų pagreičių modulių santykis yra pastovus dydis.

Kūnų pagreitis
Kūnai gali judėti tolygiai (be pagreičio) ir tolygiai kintamai (su pagreičiu). Pagrindinis skirtumas – pagreitis. Tolygiai judančio kūno pagreitis lygus nuliui. Pagal pirmąjį Niutono dėsnį, kūnai inercinių atskaitos sistemų atžvilgiu juda be pagreičio, kai jų neveikia kiti kūnai arba kitų kūnų poveikiai kompensuojasi. Tolygiai kintamai judančio kūno pagreitis yra pastovus. Tolygiai apskritimu judančio kūno pagreitis pastovus bet kuriame taške ir nukreiptas į centrą. Pagreičio atsiradimo priežastis – kitų kūnų poveikis, vadinamas jėga. Sąveikaudami kūnai visada įgyja pagreitį.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com