LDK plito Renesanso epochos humanizmo idėjos. Vietos humanistai analizavo pagrindines to meto problemas, ieškodami LDK silpnumo priežasčių ir būdų stiprinti valstybę. Žymūs to meto kūriniai: Mikalojaus Husoviano „Giesmė apie stumbrą“, Mykolo Lietuvio „Apie lietuvių, maskvėnų ir totorių papročius“, Augustino Rotundo „Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“, Andriaus Volano „Apie politinę ir pilietinę laisvę“ ir Motiejaus Strijkovskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“. Renesanso įtakoje formavosi nuomonė, kad tikroji lietuvių kalba yra lotynų. Mykolas Lietuvis netgi siūlė atsisakyti rusėnų kalbos ir įvesti lotynų raštą. Knygų spausdinimo išradimas buvo labai svarbus humanistinės minties plėtrai. 1499 m. išleista pirmoji spausdinta knyga LDK (Martyno Rodomiečio

XV a. LDK įstatymus kūrė ir skelbė didysis kunigaikštis ir Ponų taryba. Atsirado poreikis suvienodinti senuosius įstatymus ir sukurti bendrą įstatymų rinkinį. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), parengtas Alberto Goštauto, rėmėsi lietuvių paprotine ir senovės romėnų teise. Jis įformino valstybės santvarką, valdžios institucijas, teisingumo sistemą ir bajorų privilegijas, skelbė valstybės teritorijos neliečiamumą, lygias piliečių teises, draudė svetimšaliams įsigyti turtą Lietuvoje. Vėliau (1566 m. ir 1588 m.) buvo išleisti papildyti Statuto leidimai. Antrasis Statutas (1566 m.) įteisino bajorų demokratiją, o Trečiasis Statutas (1588 m.), parengtas Leono Sapiegos, panaikino Liublino unijos nuostatas, silpninusias LDK valstybingumą, ir galiojo iki 1840 m. Svarbūs teisynai: 1468m. Kazimiero Teisynas, 1529m. Pirmasis Lietuvos Statutas, 1566m. Antrasis Lietuvos Statutas, 1588m. Trečiasis Lietuvos Statutas.

XVI amžiuje Renesanso idėjos, kilusios Italijoje, pasiekė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) per Lenkiją arba tiesiogiai per atvykėlius iš Italijos, ypač karalių ir didikų dvaruose. Didikai, tokie kaip Radvilos, Goštautai ir Astikai, mokėsi Italijoje, keliavo ir studijavo antikines kalbas. Nors pavienių Renesanso apraiškų buvo jau Aleksandro Jogailaičio laikais, didžiausias proveržis įvyko XVI a. antrojo dešimtmečio pabaigoje, kai Žygimanto Senojo žmona tapo italė Bona Sforca. Ji atvežė italų menininkus ir įdiegė daug naujovių. Renesanso mada iš valdovo dvaro persikėlė į didikų, ypač Radvilų, aplinką. LDK mene Renesansas persipynė su gotika ir baroku. Renesanso architektūros pavyzdys – Valdovų rūmai Vilniuje. Jogailaičių dvaras tapo Renesanso idėjų sklaidos centru Rytų ir Šiaurės Europoje.

Karalienė Bona Sforca, būdama veikli, pradėjo Valakų reformą savo privačiose valdose LDK. Tuo metu, kai Vakarų Europoje baudžiava nyko, LDK vyko priešingas procesas – valstiečių įbaudžiavinimas dėl didėjančios žemės ūkio produktų paklausos. Valakų reformos esmė – visa dvarų ir kaimų žemė buvo išmatuota, perdalyta ir sujungta į vieną plotą, padalytą valakais. Kiekvienai valstiečių šeimai buvo skirtas valakas (21,3 ha). Valstiečių prievolės priklausė nuo turimo žemės ploto. Jie turėjo eiti lažą, dirbti dvaro žemę ir mokėti činšą (piniginį mokestį). Valstiečiai buvo iškelti iš vienkiemių į gatvinius kaimus. Įsigalėjo rėžių sistema ir trilaukė sėjomaina.