Ekologinis pėdsakas parodo, koks žemės plotas (globaliaisiais hektarais – gha) reikalingas žmogaus poreikiams patenkinti, įskaitant žaliavų gavybą, auginimą ir atliekų šalinimą. Lietuvos ekologinis pėdsakas yra palyginti didelis – apie 5,3 gha vienam gyventojui – dėl didelio vartojimo. Jei visi žmonės gyventų kaip Lietuvoje, reikėtų beveik trijų Žemės planetų.

Pasaulinė prekyba maisto produktais didina medvilnės, kavos ir bananų auginimui skirtus plotus, o tai gali sukelti žemės trūkumą vietos gyventojams neturtingose šalyse. Pašarai galvijams ir kiaulėms dažnai importuojami iš šalių, kuriose dalis gyventojų badauja. Stiprių šalių vyriausybės remia ūkininkus, kurie savo produkciją gali parduoti pigiau, dėl to užsienietiški produktai kai kuriose Afrikos šalyse gali būti pigesni nei vietiniai, apsunkindami vietos ūkininkų padėtį.

Žmonijos poreikiai nuolat auga, reikalaujant vis daugiau išteklių – maisto, medžiagų, energijos. Šie ištekliai yra riboti, todėl svarbu atsakingai vartoti, perdirbti ir dalintis. Nors išteklių pakaktų visiems, jie yra netolygiai pasiskirstę: 80% išteklių sunaudoja turtingos šalys, kuriose gyvena tik 20% pasaulio gyventojų, o daugelis žmonių kenčia nuo bado ir vandens trūkumo.

Pasaulyje egzistuoja didelė nelygybė maisto ir vandens prieinamumo srityje. Neturtingose šalyse milijonai žmonių badauja, o turtingose šalyse dažnai susiduriama su maisto pertekliumi ir antsvoriu. Vanduo Žemėje pasiskirstęs netolygiai, ir milijonai žmonių, ypač Azijoje ir Afrikoje, neturi prieigos prie švaraus vandens, todėl yra priversti vartoti užterštą vandenį, kuris platina ligas.

Šiuolaikiniam gyvenimui reikalingi įvairūs ištekliai, įskaitant naftą, gamtines dujas ir anglį, iš kurių gaminami plastikas, kuras, guma ir trąšos, bei naudojami elektros energijai gaminti. Taip pat gyvybiškai svarbūs ištekliai yra vanduo ir maistas. Lietuva, nors ir pagamina daug maisto, taip pat importuoja produktus iš kitų šalių.