Norvegijos pakrantėse plėtojama akvakultūra – žuvų, ypač lašišų ir upėtakių, auginimas tinkliniuose narvuose. Ramūs fjordų užutekiai yra palanki vieta šiam verslui. Procesas yra kompiuterizuotas. Lašišos užauga iki 5 kg per 16-18 mėnesių.

Šiaurės Europos šalys plačiai naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius. Norvegija beveik visą elektros energiją gauna iš hidroelektrinių, išnaudodama Skandinavijos kalnų upių potencialą. Švedija taip pat aktyviai naudoja hidroenergiją, o kartu su Danija plėtoja vėjo energetiką, statydama vėjo jėgaines jūros pakrantėse ir atviroje jūroje. Islandija naudoja geoterminę ir hidroenergiją.

Švedija yra viena iš pagrindinių geležies rūdos gavėjų Europoje. Didžiausias telkinys, Kiruna, yra už poliarinio rato. Rūda išgaunama iš 4 km ilgio ir 100 m aukščio klodo, kuris leidžiasi į 2000 m gylį. Iš pradžių kasyba buvo atvira, o dabar vykdoma požeminėse šachtose, kurių bendras ilgis siekia apie 500 km. Visas procesas yra automatizuotas.

Suomija, miškingiausia Europos šalis (apie 70% ploto), kurioje vienam gyventojui tenka 5 ha miško, tradiciškai plėtoja miškininkystę. Medienos pramonė, įskaitant popieriaus ir kartono gamybą, yra antra pagal svarbą eksporto šaka. Mediena transportuojama upėmis, ežerais ir žiemos keliais. Iš jos gaminamos statybinės medžiagos, baldai, o didžioji dalis (apie 90%) produkcijos eksportuojama.

Medžiams kirsti ir transportuoti naudojama moderni, kompiuterizuota technika, leidžianti vienai mašinai atlikti 15 medkirčių darbą. Siekiant išvengti dykumėjimo dėl intensyvaus kirtimo, Suomijoje taikoma darniosios plėtros programa, reguliuojanti miško naudojimą, priežiūrą ir apsaugą. Leidžiama iškirsti tik tiek miško, kiek jo atauga. Celiuliozės ir popieriaus pramonės įmonės privalo naudoti vandens valymo įrenginius ir oro filtrus.

Modernus žvejybinis laivas, vadinamas 'plaukiojančiu žuvų fabriku', gali būti iki 100 metrų ilgio ir 15 metrų pločio, su įgula nuo 50 iki 100 žmonių. Laivas, plaukiantis 20-30 km/val. greičiu, naudoja radarus ir echolotus žuvų tuntams aptikti. Sugautas laimikis apdorojamas laivo cechuose, užšaldomas, o iš atliekų gaminami žuvų miltai. Laivas grįžta į uostą, kai baigiasi žvejybos laikas arba pripildomi šaldytuvai.

Švedija nuo seno garsėja plieno gamyba. XVII amžiuje šalis pagamino apie 40% pasaulio geležies. Švediškas plienas naudojamas mašinų pramonėje, gaminant automobilius („Volvo“, SAAB), lėktuvus (SAAB naikintuvai) ir kitą įrangą. Pastaruoju metu šalyje sparčiai vystosi aukštųjų technologijų sektorius.

Atlanto vandenyno šiaurės rytai yra viena žuvingiausių vietų pasaulyje dėl gausaus planktono ir vandens maišymosi, kurį sukelia Šiaurės Atlanto ir Arkties srovės. Islandija ir Norvegija yra pagrindinės žvejybos šalys regione. Naudojami modernūs žvejybos laivai – „plaukiojantys žuvų fabrikai“, kuriuose žuvis apdorojama ir užšaldoma. Dėl intensyvios žvejybos mažėja kai kurių žuvų rūšių, todėl taikomos kvotos ir kiti apribojimai.