Gyvūnų judėjimo ypatybės

Šioje temoje nagrinėjamos gyvūnų judėjimo ypatybės, griaučių rūšys (hidrostatiniai, išoriniai ir vidiniai) ir jų funkcijos. Taip pat aptariami žuvų prisitaikymai gyventi vandenyje ir paukščių prisitaikymai skraidyti.

Griaučių tipai
Gyvūnų griaučiai skirstomi į tris pagrindines rūšis: hidrostatinius, išorinius ir vidinius. Hidrostatiniai griaučiai būdingi gyvūnams be kietų griaučių (pvz., kirmėlėms, vikšrams, kai kuriems moliuskams). Jų kūnas pripildytas skysčio, kurį spaudžia raumenys, suteikdami atramą ir standumą. Išoriniai griaučiai, būdingi nariuotakojams, yra tvirta, dažniausiai chitininė danga, apsauganti, suteikianti atramą ir neleidžianti išdžiūti. Ji trukdo augti, todėl nariuotakojai neriasi. Vidiniai griaučiai, būdingi stuburiniams, sudaryti iš kaulų ir kremzlių, auga kartu su gyvūnu ir atlieka atramos, apsaugos bei judėjimo funkcijas. Pvz., sliekų judėjimą užtikrina segmentuotas kūnas, kuriame pakaitomis susitraukinėja žiediniai ir išilginiai raumenys.
Judėjimo ir atramos sistemos
Judėjimas yra gyvybiškai svarbi funkcija, leidžianti gyvūnams ieškoti maisto, partnerių ir gintis nuo plėšrūnų. Judėjimą užtikrina raumenys, kuriems reikalinga atrama. Ši atrama gali būti įvairi: vidiniai kūno skysčiai, išoriniai arba vidiniai griaučiai. Pavyzdžiui, medūzos, neturinčios griaučių, juda vandenyje dėl raumenų funkciją atliekančių ląstelių, tačiau išmestos į krantą subliūkšta.
Paukščių prisitaikymas skraidyti
Paukščiai yra išskirtinai prisitaikę skraidyti. Šį gebėjimą lemia ne tik plunksnos, bet ir sparnai (virtę priekinės galūnės), krūtinkaulio ketera su stipriais plasnojamaisiais raumenimis, maža galva ir snapas, tuščiaviduriai kaulai, greita medžiagų apykaita ir efektyvi kvėpavimo sistema (plaučiai ir oro maišai), bei pastaibis. Šie ypatumai leidžia įveikti Žemės trauką ir nuskristi didelius atstumus.
Stuburinių gyvūnų judėjimo palyginimas
Stuburiniai gyvūnai, tokie kaip žuvys, paukščiai ir žinduoliai, turi vidinius griaučius, tačiau skiriasi galūnėmis ir kvėpavimo sistemomis. Žuvys turi pelekus ir kvėpuoja žiaunomis, paukščiai turi sparnus ir kvėpuoja plaučiais bei oro maišais, o žinduoliai turi dvi poras galūnių ir kvėpuoja plaučiais.
Žuvų prisitaikymas judėti
Vanduo yra tankesnis už orą, todėl žuvys turi prisitaikymų, leidžiančių efektyviai judėti. Šie prisitaikymai apima: aptakią kūno formą, padengtą žvynais ir gleivėmis, mažinančiomis trintį; pelekus, suteikiančius stabilumą, pusiausvyrą ir manevringumą; plaukiojamąją pūslę, reguliuojančią plūdrumą; ir kvėpavimą žiaunomis, per kurias vyksta dujų apykaita (deguonies pasisavinimas ir anglies dioksido pašalinimas).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com