Svoris – jėga

Šioje temoje sužinoma, kad svoris yra jėga, kuria kūnas veikia atramą ar pakabą dėl Žemės traukos, ir kaip jis skiriasi nuo masės. Taip pat išmokstama apskaičiuoti svorį ir susipažįstama su nesvarumo bei perkrovos sąvokomis.

Nesvarumas ir kiti judėjimo atvejai
Nesvarumo būsenoje yra ne tik laisvai krintantys kūnai, bet ir kūnai, judantys bet kuria kryptimi, jei jie neturi atramos ar pakabos (pvz., į šoną mestas kūnas). Šią būseną galima patirti atrakcionuose, šokinėjant, sklandant. Astronautai kosminėse stotyse ilgą laiką būna nesvarumo sąlygomis.
Nesvarumo būsena
Nesvarumas – tai būsena, kai kūnas nespaudžia atramos ir netempia pakabos. Tai atsitinka, pavyzdžiui, kūnui krintant laisvuoju kritimu, nes jis nebesąveikauja su jokia atrama ar pakaba. Krisdamas žaisliukas, nukirpus siūlą, tampa nesvarus, nes nebeturi atramos ir yra veikiamas tik sunkio jėgos.
Nesvarumo poveikis žmogaus organizmui
Žmogaus organizmas yra prisitaikęs prie Žemės traukos. Ilgalaikis buvimas nesvarumo būsenoje gali sukelti neigiamų pasekmių sveikatai, pavyzdžiui, kaulų ir raumenų silpnėjimą.
Perkrova
Perkrova – tai kūno svorio padidėjimas. Ji atsiranda, pavyzdžiui, kylant liftu (jaučiamės sunkesni) arba lėktuvui atliekant manevrus. Raketai kylant, astronautai patiria didelę perkrovą.
Sunkio ir svorio skirtumai
Sunkis (arba sunkio jėga) yra jėga, kuria Žemė traukia kūną. Sunkis veikia patį kūną, o svoris – atramą arba pakabą. Sunkis vaizduojamas rodykle, nukreipta žemyn nuo kūno masės centro, o svoris – nuo sąlyčio su atrama ar pakaba taško. Sunkis visada apskaičiuojamas pagal formulę Ft = mg, o svoris P = mg tik tada, kai kūnas nejuda.
Svarstyklių veikimo principas
Svarstyklės iš tiesų matuoja ne masę, o svorį. Kūnas, veikiamas Žemės traukos, spaudžia svarstykles (kurios yra atrama), ir šis spaudimas yra kūno svoris. Svarstyklių skalė yra sugraduota masės vienetais (kg), kad būtų patogiau, nors iš tiesų matuojamas svoris.
Svorio apskaičiavimas
Kai kūnas nejuda (yra rimties būsenoje) ir yra veikiamas Žemės traukos, jo svorį galima apskaičiuoti pagal formulę: \(P = mg\). Čia \(P\) – svoris (N), \(m\) – kūno masė (kg), \(g\) – laisvojo kritimo pagreitis (Žemėje apytiksliai \(9,8 \text{ m/s}^2\)).
Svoris ir jo samprata
Svoris kasdienėje kalboje dažnai painiojamas su mase, tačiau fizikoje tai yra jėga, kuria Žemės traukiamas kūnas veikia atramą (pvz., grindis, kėdę) arba pakabą (pvz., šaką, lubas). Masė apibūdina medžiagos kiekį, o svoris yra jėga, atsirandanti dėl Žemės traukos.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com