Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas

Šioje temoje aptariamas Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas, pradedant nuo anglų kolonijų Šiaurės Amerikoje iki Nepriklausomybės karo ir pirmosios pasaulyje konstitucijos priėmimo. Apžvelgiami pagrindiniai įvykiai, tokie kaip "Bostono arbatėlė", Nepriklausomybės deklaracija, ir svarbiausios asmenybės, įskaitant Tomą Džefersoną ir Džordžą Vašingtoną. Taip pat nagrinėjamos JAV nepriklausomybės karo priežastys, rezultatai ir konstitucijos principai.

Anglų kolonijos Šiaurės Amerikoje
XVIII a. antroje pusėje Didžioji Britanija valdė daugelį Šiaurės Amerikos rytų pakrantės kolonijų, vadinamų Naująja Anglija. Jose gyveno apie 1,6 milijono žmonių, o vakaruose klajojo vietinės Amerikos gentys. Kolonistai turėjo daugiau teisių nei europiečiai, kiekviena iš 13 kolonijų turėjo savivaldą. Nebuvo didelių mokesčių. Kolonistai vertino savo teises. Trylika pirmųjų valstijų buvo: Niu Hampširas, Masačiusetsas, Konektikutas, Rod Ailandas, Niujorkas, Pensilvanija, Niu Džersis, Merilandas, Delaveras, Virdžinija, Šiaurės Karolina, Pietų Karolina ir Džordžija. Kolonistai nelaikė savęs tauta, o atskirų regionų, pvz., Virdžinijos ar Niujorko, gyventojais. Didėjo atotrūkis nuo Didžiosios Britanijos, nes naujos kartos neturėjo stiprių ryšių su Anglija, o daug naujų atvykėlių buvo kitataučiai.
JAV Konstitucija ir valdžių padalijimas
Nepriklausomybės karas buvo ir revoliucija, panaikinusi karaliaus valdžią ir įtvirtinusi respubliką. 1787 m. valstijų atstovai priėmė pirmąją pasaulio istorijoje konstituciją. JAV tapo valstijų federacija. Konstitucija skelbė gyventojų lygybę, suteikė politines teises. Įtvirtintas valdžių atskyrimo principas: vykdomoji valdžia atiteko prezidentui, įstatymų leidžiamoji – kongresui, teisminė – aukščiausiajam teismui. Pirmuoju JAV prezidentu išrinktas Džordžas Vašingtonas. 1791 m. konstituciją papildė Teisių bilis, įtvirtinęs žodžio, spaudos, sąžinės ir susirinkimų laisves. JAV konstitucija galioja iki šiol. Tačiau išliko vergija ir indėnų naikinimas.
Konflikto eskalacija ir Bostono arbatėlė
Iš pradžių kolonistai bandė taikiai derėtis, bet Didžiosios Britanijos karalius atsisakė. Kolonistai pradėjo angliškų prekių boikotą. Anglai panaikino visus mokesčius, išskyrus arbatos. Konfliktas tapo nekontroliuojamas, nes vis daugiau kolonijų gyventojų suvokė save kaip amerikiečius. Įtampą padidino „Bostono arbatėlės“ incidentas: protestuodami prieš draudimą, indėnais persirengę miestiečiai išmetė arbatžoles į jūrą. Didžiausią pasipiktinimą sukėlė Didžiosios Britanijos bandymai kai kuriose kolonijose pakeisti vietos valdžią. Amerikiečiai nutraukė prekybą su imperija ir pradėjo telkti ginkluotus būrius.
Mokesčių politika ir posakis „Jokių mokesčių be atstovavimo“
Didžiosios Britanijos valdžia laikė kolonijas iždo papildymo šaltiniu ir siekė jas ekonomiškai išnaudoti, leisdama prekiauti tik su Anglija. Po Septynerių metų karo su Prancūzija, Didžioji Britanija įvedė didelius mokesčius ir apribojo kolonistų prekybą. Tai sukėlė pasipiktinimą, kuris peraugo į reikalavimą, kad Didžiosios Britanijos parlamentas neturi teisės apmokestinti kolonistų, kol jiems nėra atstovaujama parlamente. Kolonistai skelbė: „Jokių mokesčių be atstovavimo“.
Nepriklausomybės deklaracija
1775 m. įvykęs pirmasis amerikiečių ir anglų susidūrimas peraugo į Nepriklausomybės karą. 1776 m. Filadelfijoje susirinkęs kolonijų atstovų suvažiavimas nutarė priešintis priespaudai. Tomo Džefersono parengta Nepriklausomybės deklaracija skelbė, kad 13 kolonijų atsiskiria nuo Didžiosios Britanijos ir kuria savarankišką valstybę – Jungtines Amerikos Valstijas. Deklaracija metė iššūkį Europos karaliams, teigdama, kad valdžią jiems suteikė Dievas, ir išaukštino tautos renkamą valdžią – demokratiją, žmonių lygybę, respubliką. Liepos 4-oji – Deklaracijos priėmimo diena – JAV pripažinta Nepriklausomybės diena.
Nepriklausomybės karo eiga ir pasekmės
Nepriklausomybės paskelbimas sukėlė Didžiosios Britanijos įniršį. Karalius pasiuntė kariuomenę į Šiaurės Ameriką. Anglai į savo pusę patraukė dalį indėnų. Džordžui Vašingtonui pavyko sudrausminti ir apmokyti amerikiečių kariuomenę. Amerikiečių kovą rėmė daugelis europiečių, įskaitant Tadą Kosciušką ir Kazimierą Pulaskį. Amerikiečiai pasinaudojo Didžiosios Britanijos nesantaika su Prancūzija, Ispanija ir Olandija. Po penkerių metų karo anglai pripažino JAV nepriklausomybę. JAV tapo pirmąja iš kolonializmo išsivadavusia nepriklausoma valstybe Amerikoje.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com