Neprievalgis – tai pasaulinė problema, atsirandanti dėl netolygaus maisto išteklių pasiskirstymo. Tai ne tik alkio pojūtis, bet ir visaverčio maisto, būtino normaliam organizmo funkcionavimui (vitaminų, baltymų, angliavandenių, riebalų), trūkumas. Daugiau nei milijardas žmonių Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje gyvena ypač dideliame skurde, o kasmet dėl bado miršta daugiau nei 40 milijonų žmonių. Apie 690 milijonų žmonių nuolat kenčia nuo bado ar neprievalgio (remiantis 2022 m. duomenimis). Nuo 2000 metų bado lygis sumažėjo 27%.

Nors badą ir neprievalgį patiriančių žmonių yra visame pasaulyje, didžiausia jų koncentracija yra Užsachario Afrikoje, Pietų Azijoje, Centrinėje Amerikoje ir šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje. Pavyzdžiui, Madagaskare ir Čade daugiau nei 35% gyventojų susiduria su šiomis problemomis. Kai kuriose šalyse trūksta ne tik maisto produktų, bet ir geriamojo vandens. Ekonomiškai stipresnės valstybės dažniau susiduria su perteklinės mitybos problema, kuri lemia nutukimą.

Skurdo priežastys yra labai įvairios ir dažnai priklauso nuo konkretaus regiono ar šalies situacijos. Tarp dažniausių priežasčių galima paminėti ekologines problemas (pavyzdžiui, dykumėjimą), ekonomines problemas (mažas pajamas, didelį nusikalstamumą), karinius konfliktus, žemą išsilavinimo lygį, korupciją, klimato kaitos padarinius bei ekonomines krizes.

Skurdas – tai tokia socialinė būklė, kai asmenys ar šeimos neturi pakankamai išteklių, kad galėtų patenkinti savo būtiniausius poreikius. Skurdo samprata ir vertinimas skiriasi priklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Paprastai skiriamos dvi pagrindinės skurdo ribos: absoliutaus skurdo riba (minimalios pajamos, reikalingos būtiniems poreikiams patenkinti) ir santykinio skurdo riba (kuri nustatoma atsižvelgiant į vidutinį gyvenimo lygį šalyje). Skurdo lygis dažnai matuojamas naudojant Žmogaus skurdo indeksą (ŽSI), kuris skirtingai vertinamas ekonomiškai silpnose ir stipriose valstybėse.

Ekonomiškai silpnesnės valstybės dažnai susiduria su sunkumais užtikrinant tinkamą sveikatos apsaugą savo piliečiams, nes pirmenybė teikiama maisto ir vandens prieinamumo problemoms spręsti. Dėl šios priežasties, tokiose šalyse fiksuojama trumpesnė vidutinė gyvenimo trukmė. Trūksta ne tik vaistų ir kitų medicininių priemonių, bet ir kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų. Pasaulyje daugiau nei 165 milijonai vaikų iki 5 metų amžiaus yra nepakankamai maitinami, o apie 52 milijonai kenčia nuo prastos, nepilnavertės mitybos. Svarbu pabrėžti, kad neprievalgis per pirmąsias 1000 vaiko gyvenimo dienų gali sukelti negrįžtamus fizinės ir protinės sveikatos sutrikimus. Be to, kariniai konfliktai ir kiti neramumai dar labiau padidina neprievalgio, skurdo ir socialinio nesaugumo mastą.

Tarptautinė bendruomenė aktyviai teikia humanitarinę pagalbą valstybėms ir žmonėms, kurie susiduria su skurdu. Ši pagalba gali būti reguliari, laikina arba vienkartinė. Ji teikiama įvairiomis formomis – finansinė parama, mokymai, materialinė parama – ir įgyvendinama per tarptautines organizacijas (pavyzdžiui, Raudonąjį Kryžių), atskiras valstybes bei pavienius asmenis.