Spartus gyventojų gausėjimas yra vadinamas demografiniu sprogimu. Šis reiškinys nėra tolygus visame pasaulyje. Pavyzdžiui, per pastaruosius 50 metų Europos gyventojų skaičius padidėjo 1,4 karto, Azijos – 2,4 karto, o Afrikos – net 3,5 karto. Pagrindinė šių skirtumų priežastis yra vidutinis vaikų skaičius šeimoje, kuris Europoje yra žymiai mažesnis nei Afrikoje ir Azijoje. Daugelyje Europos šalių vyrauja mažavaikės šeimos, o Afrikoje ir Azijoje – daugiavaikės.

Gimstamumas, mirtingumas ir natūralusis gyventojų prieaugis yra pagrindiniai demografiniai rodikliai, leidžiantys įvertinti gyventojų skaičiaus kaitą. Gimstamumas apskaičiuojamas kaip gimusių kūdikių skaičius 1000 gyventojų per metus. Mirtingumas – mirčių skaičius 1000 gyventojų per metus. Natūralusis gyventojų prieaugis yra skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo. Teigiamas natūralusis prieaugis rodo gyventojų skaičiaus didėjimą.

Žemės gyventojų skaičius sparčiai auga. Prieš šimtmetį pasaulyje gyveno 1,6 milijardo žmonių, o dabar – daugiau nei 6,7 milijardo. Šis augimas, ypač spartus per pastaruosius dešimtmečius (1 milijardu kas 12 metų), daugiausia susijęs su medicinos pažanga, sumažinusia kūdikių mirtingumą ir įveikusia epidemines ligas. Nepaisant sumažėjusio mirtingumo, gimstamumas išlieka aukštas daugelyje pasaulio regionų, kur įprasta auginti daug vaikų.

Švedija ir Uganda yra dvi šalys, turinčios labai skirtingus demografinius profilius. Švedija, turtinga Šiaurės Europos valstybė, pasižymi mažu gyventojų tankumu, žemu gimstamumu, mažu mirtingumu ir ilga vidutine gyvenimo trukme. Uganda, skurdi vidurio Afrikos valstybė, priešingai, turi didelį gyventojų tankumą, aukštą gimstamumą, didelį mirtingumą ir trumpą vidutinę gyvenimo trukmę. Šiuos skirtumus lemia ekonominės sąlygos, sveikatos apsaugos lygis ir kultūrinės normos.