Gyvūnų dauginimasis

Šioje temoje nagrinėjama apie gyvūnų dauginimosi būdus – lytinį ir nelytinį, bei apvaisinimo tipus – išorinį ir vidinį. Taip pat sužinoma, kaip gyvūnai ieško partnerių, bei aptariama rūpinimosi palikuonimis svarba.

Gyvavedystė
Žinduolių gemalas vystosi patelės lytiniuose organuose, gaudamas maisto medžiagas iš pradžių iš trynio, vėliau – iš motinos organizmo. Jauniklis gimsta be kiaušinio dangalų ir dažniausiai yra visiškai išsivystęs. Šis reiškinys vadinamas gyvavedyste. Kai kurie driežai, gyvatės ir rykliai taip pat yra gyvavedžiai.
Gyvūnų dauginimasis
Gyvūnų dauginimasis prasideda nuo partnerio paieškos, kuri dažniausiai tenka patinams. Jie naudoja įvairius būdus pritraukti pateles: garsus (baubimą, kurkimą, giesmes), kvapus (ypač žinduoliai ir vabzdžiai) ir išvaizdą. Patinai ir patelės gali skirtis dydžiu, spalvingumu ir kitais požymiais, pavyzdžiui, elnių ragais ar paukščių plunksnų spalva. Tuoktuvių elgsena, ypač stuburinių, gali būti sudėtinga, įskaitant patinų kovas ir asistavimą patelėms.
Gyvūnų nelytinis dauginimasis
Hidra, panašiai kaip mielės, gali daugintis nelytiškai, pumpuravimo būdu. Ant motininio organizmo kūno atsiranda kauburėlis, kuris didėja ir išsivysto į mažą hidrą. Ji kurį laiką lieka prisitvirtinusi prie motininio organizmo, o vėliau atsiskiria ir pradeda savarankišką gyvenimą. Koraliniai polipai taip pat dauginasi pumpuravimu, bet jauni polipai neatsiskiria, todėl susidaro didelės kolonijos.
Išorinis apvaisinimas
Daugelis vandens gyvūnų, pavyzdžiui, žuvys ir dauguma varliagyvių, naudoja išorinį apvaisinimą. Jie išleidžia subrendusias lytines ląsteles (kiaušinėlius ir spermatozoidus) į vandenį. Spermatozoidai, judėdami žiuželiais, suranda kiaušinėlius ir juos apvaisina. Šis procesas vyksta už organizmo ribų.
Kiaušinių apvaisinimas
Paukštynuose vištos dažnai laikomos atskirai nuo gaidžių, todėl parduodami kiaušiniai yra neapvaisinti. Ūkiuose, kur vištos laikomos su gaidžiais, kiaušiniai yra apvaisinami. Neapvaisintuose ir atšaldytuose kiaušiniuose gemalas žūva. Apvaisinti kiaušiniai gali būti didesni, tvirtesniu lukštu ir, pasak kai kurių mitybos specialistų, sveikesni.
Rūpinimasis palikuonimis
Daugelis gyvūnų nesirūpina savo palikuonimis, išneršdami didelius kiekius ikrų ar padėdami daug kiaušinių. Tačiau rūpinimasis palikuonimis, būdingas beveik visiems paukščiams ir žinduoliams, padidina jauniklių išgyvenimo tikimybę. Šie gyvūnai susilaukia mažiau palikuonių, bet investuoja daugiau laiko ir energijos į jų priežiūrą.
Sliekų apvaisinimas
Sliekai yra hermafroditai, turintys tiek vyriškas, tiek moteriškas lytines liaukas, tačiau patys apsivaisinti negali. Jie apsikeičia sperma su kitu slieku, susiglaudę pilvinėmis pusėmis. Vėliau slieko balnelis išskiria gleives, į kurias patenka kiaušinėliai ir partnerio sperma. Gleivių žiedui nuslystant nuo slieko kūno, įvyksta apvaisinimas, o gleivės sukietėja, sudarydamos kokoną, iš kurio išsirita maži sliekai.
Vidinis apvaisinimas
Sausumos gyvūnai, tokie kaip ropliai, paukščiai, žinduoliai ir daugelis bestuburių, naudoja vidinį apvaisinimą. Patinai spermą suleidžia tiesiai į patelės lytinius organus. Spermatozoidai, judėdami gleivingose išskyrose, pasiekia kiaušinėlius ir juos apvaisina. Kai kurie vandens gyvūnai, pavyzdžiui, galvakojai moliuskai, taip pat naudoja vidinį apvaisinimą. Daugelis sausumos gyvūnų deda kiaušinius su tvirtu apvalkalu, apsaugančiu gemalą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com