Aštuonkojai ir kalmarai yra plėšrūs galvakojai moliuskai. Aštuonkojai gyvena vandenynų dugne, minta žuvimis ir vėžiagyviais, juda reaktyviniu būdu, yra lankstūs, išskiria tamsų skystį apsaugai, turi 8-10 čiuptuvų su siurbtukais. Kalmarai gyvena jūrose ir vandenynuose, turi torpedos formos kūną, greitai plaukioja, maistą gaudo dviem čiuptuvais. Jie, kaip ir raketos, juda reaktyviniu būdu: raumenys susitraukia, išstumdami vandenį, o atsipalaidavę – įtraukia.

Aštuonkojai – plėšrūs moliuskai, gyvenantys vandenynų dugne. Jie minta žuvimis ir vėžiagyviais. Aštuonkojai juda reaktyviniu būdu, yra lankstūs, išskiria tamsų skystį apsaugai, turi galvą, dideles akis ir 8-10 čiuptuvų su siurbtukais. Kalmarai – plėšrūs jūriniai moliuskai, turintys torpedos formos kūną. Jie greitai plaukioja banguodami pelekais ir maistą gaudo dviem čiuptuvais.

Moliuskų yra apie 100 tūkst. rūšių. Jų kūnas minkštas, todėl jie vadinami minkštakūniais. Vieni turi galvą, kiti – ne. Turintys galvą geriau orientuojasi aplinkoje. Moliuskai prisitaikę gyventi vandenyje ir sausumoje. Minta gyvūnais, augalais, nuokritomis, filtruoja vandenį. Yra sėslių, šliaužiojančių, plaukiojančių moliuskų. Apsaugai naudoja kriaukles, gebėjimą įsitraukti į kriauklę, maskavimąsi. Moliuskams grėsmę kelia žmogaus veikla: žvejyba, buveinių naikinimas, tarša.

Moliuskų yra apie 100 tūkst. rūšių. Jų kūnas minkštas. Vieni turi galvą, kiti – ne. Prisitaikę gyventi ir vandenyje, ir sausumoje. Minta gyvūnais, augalais, nuokritomis, filtruoja vandenį. Gali būti sėslūs, šliaužioti, plaukioti. Apsaugai naudoja kriaukles, gebėjimą įsitraukti į kriauklę, maskavimąsi. Pagrindinės grėsmės: žmogaus veikla (žvejyba, buveinių naikinimas, tarša).

Ispaninis arionas – invazinė šliužų rūšis Lietuvoje, kelianti grėsmę sodų ir parkų augalams. Jis plinta su augalais ir dirvožemiu, yra atsparus aplinkos sąlygoms ir sparčiai dauginasi.

Ispaninis arionas – invazinė šliužų rūšis Lietuvoje, kelianti grėsmę sodų ir parkų augalams. Jis plinta su augalais ir dirvožemiu, yra atsparus aplinkos sąlygoms ir sparčiai dauginasi.

Moliuskų kriauklės atlieka dvi pagrindines funkcijas: apsaugą ir atramą. Kriauklė apsaugo minkštą moliuskų kūną nuo mechaninių pažeidimų ir plėšrūnų. Prie kriauklės tvirtinasi raumenys, leidžiantys moliuskams judėti.

Moliuskai dauginasi lytiškai. Dauguma yra skirtalyčiai, bet sraigės ir šliužai – hermafroditai (turi abiejų lyčių lytines liaukas). Moliuskai yra svarbi ekosistemų dalis, nes yra maisto šaltinis kitiems gyvūnams, o dvigeldžiai moliuskai valo vandenį. Kai kurie moliuskai yra tarpiniai šeimininkai parazitinėms kirmėlėms.

Moliuskai dauginasi lytiškai. Dauguma yra skirtalyčiai, tačiau sraigės ir šliužai – hermafroditai (turi ir vyriškas, ir moteriškas lytines liaukas). Moliuskai yra svarbi ekosistemų dalis, nes yra maisto šaltinis kitiems gyvūnams (žuvims, paukščiams, žinduoliams). Dvigeldžiai moliuskai filtruodami vandenį atlieka svarbų vaidmenį valant vandens telkinius. Kai kurie moliuskai yra tarpiniai parazitinių kirmėlių šeimininkai.

Moliuskai – bestuburiai gyvūnai minkštais kūnais. Dauguma turi kriauklę apsaugai ir judėjimui. Lietuvoje paplitę: vynuoginės sraigės (su galva, liemeniu, koja, akimis, čiuptuvais ir dantytu liežuvėliu), šliužai (be kriauklės, gyvena drėgnose vietose), didžiosios bedantės (dvigeldžiai, filtruoja vandenį) ir didieji arionai (įtraukti į Raudonąją knygą). Moliuskų kūnas dažniausiai saugomas kriauklės, prie kurios tvirtinasi raumenys. Dvigeldžiai moliuskai neturi galvos.

Moliuskai – bestuburiai gyvūnai, turintys minkštą kūną. Dauguma moliuskų turi apsauginę kriauklę. Lietuvoje dažnai sutinkami moliuskai: vynuoginės sraigės, šliužai, didžiosios bedantės, didysis arionas. Vynuoginės sraigės turi galvą su jutimo organais (akimis ir čiuptuvais), liemenį ir raumeningą koją, bei minta augalų lapais. Šliužai panašūs į sraiges, bet neturi kriauklės. Didžioji bedantė yra dvigeldė, filtruoja vandenį ir neturi liežuvėlio. Didysis Arionas – į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas šliužas. Moliuskų raumenys labiau išsivystę nei kirmėlių, todėl judesiai sudėtingesni. Dvigeldžiai moliuskai neturi galvos.

Moliuskų kriauklės skiriasi dydžiu, forma ir spalva. Jūrinių moliuskų kriauklės storesnės, nes turi daugiau kalcio karbonato (\(CaCO_3\)). Kalcio karbonatas, reaguodamas su druskos rūgštimi (\(HCl\)), išskiria anglies dioksidą (\(CO_2\)). Ši reakcija (\(CaCO_3 + 2HCl \rightarrow CaCl_2 + H_2O + CO_2\)) leidžia nustatyti, ar kriauklėje yra kalcio karbonato.

Moliuskų kriauklės skiriasi dydžiu, forma ir spalva. Jūrinių moliuskų kriauklės storesnės, nes turi daugiau kalcio karbonato (\(CaCO_3\)). Kalcio karbonato buvimą kriauklėje galima nustatyti naudojant druskos rūgšties (\(HCl\)) reakciją, kurios metu išsiskiria anglies dioksidas (\(CO_2\)). Kriauklės atlieka apsaugos ir atramos funkcijas.

Kalmarai ir raketos naudoja reaktyvinį judėjimo principą. Kalmaro raumenys susitraukdami išstumia vandenį iš kūno ertmės, o atsipalaidavę – įtraukia. Raketos variklyje degant kurui, susidarančios dujos išsiveržia pro tūtą, stumdamos raketą į priekį.