Nors XX a. Šaltasis karas oficialiai baigėsi, pastaraisiais metais vėl diskutuojama apie galimą naują Šaltąjį karą ar „Šaltąją taiką“. Šios diskusijos ypač suaktyvėjo po V. Putino kalbos Miunchene 2007 m. ir vėlesnių Rusijos veiksmų. Tačiau XXI a. situacija skiriasi nuo XX a., nes Rusija nebėra komunistinė valstybė, o Kinija tapo reikšminga pasaulio galia. Be to, Europa yra labiau integruota (Europos Sąjunga), o daugelis buvusių komunistinio bloko šalių yra NATO narės.

Įtampa tarp Vakarų ir Rusijos stiprėja dėl įvairių priežasčių: Rusijos veiksmų buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, tarptautinių sutarčių nesilaikymo ir demokratijos trūkumo Rusijoje. Šie veiksniai rodo Rusijos polinkį grįžti prie konfrontacijos su Vakarais. Tačiau, skirtingai nei XX a., dabartinė tarptautinių santykių sistema yra labiau subalansuota, nes veikia tokios organizacijos kaip Europos Sąjunga ir NATO.

Šaltojo karo metu vyko daug lokalių ginkluotų konfliktų, ypač Azijoje ir Afrikoje. Šiuose konfliktuose netiesiogiai dalyvavo JAV ir SSRS, remdamos skirtingas puses. Šie karai turėjo didelę įtaką tarptautiniams santykiams ir regionų raidai.

Šaltojo karo laikotarpiu įvyko daug reikšmingų įvykių, kurie turėjo didelę įtaką pasaulio politikai ir tarptautiniams santykiams. Šie įvykiai apėmė ne tik tiesioginę JAV ir SSRS konfrontaciją, bet ir netiesioginius konfliktus, kuriuose dalyvavo jų sąjungininkai.

Politika ir kultūra yra neatsiejamai susijusios. Kultūra gali daryti įtaką politiniams sprendimams, o politinės jėgos gali formuoti kultūrinį gyvenimą, pavyzdžiui, per finansavimą, cenzūrą ar propagandą. Vienas iš pavyzdžių – Berlyno sienos grafitis „Mano Dieve, padėk man išgyventi šitą mirtiną meilę“, tapęs politinės satyros ir pasipriešinimo simboliu.

Šaltasis karas paliko gilų pėdsaką pasaulio istorijoje, o jo padariniai jaučiami ir šiandien. Geopolitinė įtampa, branduolinio karo grėsmė, ideologinė kova ir įtaka kultūrai – tai tik keletas aspektų, kurie išlieka aktualūs.

Šaltasis karas, apibrėžiamas kaip įtemptas laikotarpis tarp JAV ir SSRS bei jų sąjungininkų, truko beveik 50 metų. Istorikai nesutaria dėl tikslių šio konflikto pradžios ir pabaigos datų. Pradžia dažnai siejama su įvykiais, vykusiais nuo 1945 m., įskaitant Jaltos ir Potsdamo konferencijas bei atominių bombų panaudojimą, iki 1950 m., kai prasidėjo Korėjos karas. Pabaiga apima laikotarpį nuo 1956 m., kai N. Chruščiovas pradėjo reformas, iki 1991 m., kai žlugo SSRS. Svarbios datos taip pat yra Berlyno sienos griūtis 1989 m. ir Vokietijos suvienijimas 1990 m.