Prieš beveik 5 milijardus metų Žemė buvo visiškai kitokia nei dabar. Jos paviršius buvo karštas, iš gelmių veržėsi nuodingos dujos. Vėliau paviršius atvėso ir susiformavo kieta pluta. Vanduo egzistavo tik garų pavidalu, formuodamas įkaitusius debesis.

Po ilgo laiko tarpo, jūroje atsirado pirmieji organizmai, panašūs į bakterijas. Laikui bėgant ir kintant aplinkos sąlygoms, organizmai vystėsi ir tobulėjo. Gyvybės raida vyko chronologine tvarka: pirmieji organizmai, pirmieji sausumos augalai, pirmieji ropliai, pirmapaukštis, protingasis žmogus. Argentinozauras – didžiausias žinomas dinozauras, gyvenęs prieš maždaug 100 milijonų metų, jo kūno masė siekė apie 90 tonų, o ilgis – beveik 40 metrų.

Žemės ir gyvybės istorijoje naudojami labai dideli skaičiai – milijonai ir milijardai. 1 milijonas (1 mln.) yra lygus 1 000 000 (tūkstančiui tūkstančių), o 1 milijardas (1 mlrd.) yra lygus 1 000 000 000 (tūkstančiui milijonų). Pavyzdžiui, 1 milijonas sekundžių atitinka maždaug 12 parų, o Žemės amžius siekia beveik 5 milijardus metų.

Žemei pakankamai atvėsus, vanduo iš garų būsenos perėjo į skystą. Milijonus metų trukę lietūs užpildė žemesnes vietas, suformuodami jūras, o aukštesnėse vietose liko sausuma. Tuo metu gyvybės Žemėje dar nebuvo – tik šilta, drumzlina jūra ir plikos uolos.

Egzistuoja dvi pagrindinės Žemės atsiradimo teorijos. Religinė teorija teigia, kad Dievas sukūrė Žemę per šešias dienas. Mokslinė hipotezė, vadinama Didžiojo sprogimo teorija, teigia, kad prieš 15 milijardų metų visa Visatos medžiaga buvo susitelkusi viename taške. Po milžiniško sprogimo susidarė dujos ir dulkės, kurios vėsdamos formavo debesis, iš kurių galiausiai susiformavo Saulė ir planetos, įskaitant Žemę.