Pastovieji vėjai, tokie kaip pasatai ir vakarų vėjai, susidaro dėl globalių atmosferos slėgio skirtumų. Pasatai pučia iš atogrąžų (aukšto slėgio) į pusiaują (žemo slėgio) ir yra veikiami Žemės sukimosi. Dėl šios priežasties Šiaurės pusrutulyje jie krypsta į dešinę, o Pietų pusrutulyje – į kairę. Vakarų vėjai yra būdingi vidutinėms platumoms, kur oro srautai juda iš vakarų į rytus.

Vietiniai vėjai, pavyzdžiui, brizas, atsiranda dėl vietinių sąlygų, tokių kaip reljefas ir vandens telkiniai. Brizas yra unikalus tuo, kad keičia savo kryptį du kartus per parą. Dienos metu brizas pučia iš jūros į sausumą, o naktį – iš sausumos į jūrą. Musonai, kita vertus, yra sezoniniai vėjai. Jie keičia kryptį du kartus per metus dėl temperatūros ir slėgio skirtumų, susidarančių tarp sausumos ir vandenyno. Vasaros musonas paprastai atneša drėgną orą iš vandenyno, o žiemos musonas – sausą orą iš sausumos.

Vėjas yra horizontalus oro judėjimas, kuris atsiranda dėl netolygaus Žemės paviršiaus įšilimo ir sukeliamų oro slėgio skirtumų. Vėjas visada juda iš aukštesnio slėgio srities į žemesnio slėgio sritį, o jo kryptis nusako, iš kur jis pučia (pvz., šiaurės vakarų vėjas pučia iš šiaurės vakarų). Vėjai yra skirstomi į pastoviuosius, sezoninius ir vietinius. Vėjo greitis gali būti matuojamas įvairiais vienetais, įskaitant mazgus, metrus per sekundę ir mylias per valandą.