Globalizacija - tai procesas, dėl kurio pasaulis tampa vis labiau integruotas ir tarpusavyje susijęs. Tai vyksta dėl spartaus technologijų, ypač komunikacijos ir transporto, vystymosi. Žmonės, prekės, informacija ir idėjos juda greičiau ir lengviau nei bet kada anksčiau. Nors prekyba ir ryšiai tarp skirtingų pasaulio dalių egzistavo visada, šiuolaikinės technologijos, tokios kaip internetas ir mobilieji telefonai, šį procesą nepaprastai paspartino. Elektroninis laiškas gali pasiekti bet kurį pasaulio kampelį per kelias sekundes, o prekės greitai keliauja dideliais atstumais. Tai lemia, kad pasaulis tarsi „sumažėja“.

Informacinių ir ryšių (IR) technologijų raida per šimtmečius iš esmės pakeitė žmonių bendravimo ir informacijos gavimo būdus. Nuo knygų spausdinimo, leidusio masiškai skleisti žinias, iki išmaniųjų telefonų, suteikiančių prieigą prie viso pasaulio informacijos – kiekvienas išradimas atvėrė naujas galimybes. Svarbiausi IR technologijų raidos įvykiai: 1452 m. – knygų spausdinimas, 1650 m. – laikraščiai, 1837 m. – telegrafas, 1861 m. – telefonas, 1885 m. – fotografija, 1895 m. – kinas, 1906 m. – radijas, 1920 m. – televizija, 1973 m. - Mobilusis Telefonas (pirmas skambutis), 1974 m. – asmeninis kompiuteris, 1981 m. – internetas, 1992 m. – CD diskas, 2004 m. – išmanusis telefonas, 2005 m. – vaizdo įrašų programėlė.

Informacijos perdavimas visada buvo gyvybiškai svarbus, o jo būdai nuolat tobulėjo. Nuo pirmykščių piešinių ant uolų iki šiuolaikinių socialinių tinklų – žmonija ieškojo vis efektyvesnių būdų komunikuoti. Šiandieninės medijos (internetas, televizija, spauda, knygos, virtualioji realybė) leidžia akimirksniu sužinoti apie įvykius visame pasaulyje, skleisti informaciją, reikšti nuomones, linksminti ir, žinoma, bendrauti. Medijų pobūdis sparčiai kinta: jei anksčiau turėjome ribotą skaičių informacijos šaltinių, tai dabar beveik kiekvienas turi mobilųjį telefoną, kuris yra ir komunikacijos priemonė, ir langas į visą pasaulį. Didelės medijų bendrovės, tokios kaip „Google“, „The Walt Disney Company“, BBC, „Meta“, daro didžiulę įtaką, nes valdo daugybę interneto svetainių, televizijos kanalų, filmų studijų, radijo stočių ir leidyklų.

Medijų gausa suteikia daug galimybių, tačiau kartu kelia ir iššūkių. Svarbu kritiškai vertinti informaciją, nes ne viskas, ką matome ir girdime, yra tiesa. Pasitaiko tiek atsitiktinių klaidų, tiek dezinformacijos – specialiai skleidžiamos melagingos informacijos, kuria siekiama suklaidinti ar paveikti žmones. Todėl būtina ugdyti medijų raštingumą: suvokti medijų poveikį individui ir visuomenei, kritiškai vertinti informaciją, atpažinti manipuliacijas ir atsakingai naudotis skaitmenine erdve.

Nors XX amžiaus pabaigoje internetas atvėrė galimybę greitai ir palyginti nebrangiai dalytis informacija, ši galimybė, deja, nėra prieinama visiems. Ekonomikai stipriose šalyse internetu naudojasi didžioji dauguma žmonių, tuo tarpu skurdžiose šalyse – tik maža dalis. Šis reiškinys vadinamas skaitmenine takoskyra. Pagrindinės to priežastys yra techninių žinių trūkumas (žmonės tiesiog nemoka naudotis kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais), elektros energijos trūkumas (daugelyje pasaulio vietų vis dar nėra elektros) ir, žinoma, lėšų elektronikos prietaisams įsigyti stoka.