Pasaulio valstybės skiriasi savo ekonomine galia, kuri atspindi šalies išsivystymo lygį ir dažnai koreliuoja su gyvenimo kokybe. Pagal ekonominę galią šalys skirstomos į ekonomiškai stiprias (išsivysčiusias) ir ekonomiškai silpnas (besivystančias). Ekonomiškai stiprios šalys pasižymi geromis gyvenimo sąlygomis, aukštomis pajamomis ir išvystyta infrastruktūra. Ekonomiškai silpnoms šalims būdingas skurdas, neraštingumas, žemas sveikatos priežiūros lygis ir kitos socialinės bei ekonominės problemos.

Ekonomiškai silpnos ir stiprios šalys skiriasi įvairiais aspektais. Ekonomiškai silpnose šalyse didžioji dalis gyventojų dirba pirmajame ūkio sektoriuje, dauguma darbų atliekama rankomis, dauguma žmonių gyvena kaimuose su ribotu priėjimu prie patogumų, trūksta gydymo įstaigų ir yra aukštas neraštingumo lygis. Ekonomiškai stipriose šalyse dauguma žmonių dirba trečiajame sektoriuje, darbai atliekami naudojant techniką, dauguma gyvena miestuose su išvystyta infrastruktūra, užtikrinamas aukštas sveikatos priežiūros ir švietimo lygis.

Šalių ekonominei galiai palyginti naudojami įvairūs rodikliai. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui parodo, kokia pinigų suma tektų vienam žmogui, jei visos šalies pajamos būtų padalytos po lygiai. Pavyzdžiui, JAV BVP vienam gyventojui yra apie 47 000 JAV dolerių, o Indijoje – apie 3 000 JAV dolerių. Tačiau BVP ne visada tiksliai atspindi realų gyvenimo lygį. Žmonių socialinės raidos indeksas (ŽSRI) laikomas objektyvesniu, nes apima žmonių raštingumą, gyvenimo trukmę ir BVP. Pavyzdžiui, Lietuva, nors ir neturi labai aukšto BVP, dėl gerų kitų rodiklių patenka į aukšto ŽSRI šalių grupę, o Saudo Arabija, turėdama didelį BVP, pasižymi didele socialine nelygybe.

Pasaulyje egzistuojanti žmonių veiklos įvairovė, apimanti gamtos išteklių naudojimą, produkcijos gamybą ir paslaugų teikimą, yra skirstoma į tris pagrindinius ūkio sektorius: pirminį (gamtos gėrybių gavyba, įskaitant žemės ūkį, miškininkystę, žvejybą ir naudingųjų iškasenų gavybą), antrinį (apdirbamoji pramonė ir statyba, pvz., automobilių, buitinės technikos, drabužių, elektros, baldų gamyba, namų, tiltų statyba, kelių tiesimas) ir tretinį (paslaugų teikimas, pvz., prekyba, įstatymų leidyba, medicina, švietimas, saugumo užtikrinimas).