Sprendžiant bet kokią lygtį, svarbu laikytis kelių bendrųjų taisyklių. Pirma, lygtis pertvarkoma taip, kad vienoje pusėje būtų tik nariai su nežinomuoju, o kitoje – tik skaičiai. Tai atliekama naudojant keturias pagrindines aritmetines operacijas (sudėtį, atimtį, daugybą ir dalybą) su abiem lygties pusėmis. Antra, sutraukiami panašieji nariai. Trečia, abi lygties pusės dalijamos arba dauginamos iš koeficiento, esančio prie nežinomojo. Galiausiai, būtina atlikti patikrinimą.

Lygčių, kurių pavidalas ax + b = c arba ax - b = c, sprendimas susideda iš dviejų pagrindinių žingsnių. Pirmiausia, prie abiejų lygties pusių pridedama arba atimama konstantos b reikšmė, siekiant izoliuoti narį su nežinomuoju x. Antruoju žingsniu, abi lygties pusės dalijamos iš koeficiento a (kuris negali būti lygus nuliui), kad būtų gauta nežinomojo x reikšmė. Galiausiai, būtina atlikti patikrinimą, įstatant gautą x reikšmę į pradinę lygtį ir įsitikinant, kad KLP = DLP.

Lygčių, kurių pavidalas x/a + b = c arba x/a - b = c, sprendimas panašus į ankstesnį atvejį. Pirma, prie abiejų lygties pusių pridedama arba atimama konstanta b. Tada, abi lygties pusės dauginamos iš koeficiento a (a ≠ 0). Galiausiai, atliekamas patikrinimas, įstatant gautą x reikšmę į pradinę lygtį.

Lygčių, kurių pavidalas a/x = b, sprendimas reikalauja atidumo, nes nežinomasis x yra vardiklyje (x ≠ 0). Pirmiausia, abi lygties pusės dauginamos iš x. Tada, abi lygties pusės dalijamos iš b (b ≠ 0). Gauta x reikšmė patikrinama.

Paprastoji lygtis – tai dviejų reiškinių lygybė, išreikšta lygybės ženklu (=). Kiekviena lygtis turi kairiąją pusę (KLP) ir dešiniąją pusę (DLP), kurios atitinkamai yra reiškiniai kairėje ir dešinėje lygybės ženklo pusėse. Lygties sprendinys yra nežinomojo (dažniausiai žymimo x) reikšmė, kurią įstačius į lygtį, KLP ir DLP reikšmės tampa lygios.

Žodiniai uždaviniai dažnai gali būti išspręsti, paverčiant juos matematinėmis lygtimis. Svarbu atidžiai perskaityti uždavinio sąlygą ir identifikuoti nežinomąjį dydį, kuris dažniausiai žymimas raide (pvz., x, g, d ir t.t). Tada, remiantis sąlygoje pateikta informacija, sudaroma lygtis, atspindinti aprašytą situaciją. Išsprendus lygtį, gaunamas nežinomojo dydžio reikšmė, kuri ir yra uždavinio atsakymas. Gautą atsakymą reikia patikrinti, ar jis atitinka uždavinio sąlygą.