1791 metų Konstitucija kėlė grėsmę Rusijai ir Prūsijai. Konstitucijos priešininkai, remiami Rusijos, sudarė Targovicos konfederaciją, o Rusijos kariuomenė įsiveržė į ATR. 1793 metais, Rusija ir Prūsija įvykdė antrąjį padalijimą, po kurio ATR prarado dar daugiau teritorijų. 1794 metais kilo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas, siekęs atkurti 1772 metų sienas ir apginti šalies nepriklausomybę. Sukilėliams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) vadovavo Jokūbas Jasinskis. Nepaisant Polaneco universalo, kuris žadėjo valstiečiams laisves, sukilimas buvo numalšintas. 1795 metais, Rusija, Prūsija ir Austrija įvykdė trečiąjį padalijimą, visiškai panaikindamos ATR. Beveik visa LDK teritorija atiteko Rusijai, išskyrus Užnemunę, kuri atiteko Prūsijai.

XVIII amžiaus antrojoje pusėje, Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) stiprėjo reformų siekis, inicijuotas Čartoriskių „Familijos“ grupuotės, remiamos Rusijos. Šios reformos siekė panaikinti liberum veto teisę sprendžiant ekonominius klausimus, apriboti valdovo rinkimus tik Respublikos piliečiais, įsteigti iždo ir karo komisijas, bei padidinti kariuomenę. 1764 metais, Stanislovas Augustas Poniatovskis tapo karaliumi. Tačiau, Rusija ir Prūsija, baimindamosi sustiprėjusios ATR, parėmė „Familijos“ priešininkus, kurie 1767 metais sudarė Vilniaus ir Radomo konfederacijas. Dėl Rusijos spaudimo, senoji santvarka, įskaitant liberum veto ir bajorų privilegijas, buvo atkurta, o ATR tapo priklausoma nuo Rusijos.

Nuo 1788 iki 1792 metų posėdžiavęs Ketverių metų seimas, pasinaudodamas palankia tarptautine situacija, vykdė svarbias reformas. Buvo numatyta didinti kariuomenę, įvesti nuolatinius mokesčius, taikomus bajorams ir dvasininkams, bei atliktas pirmasis gyventojų surašymas Europoje. Svarbiausias Seimo pasiekimas – 1791 metų gegužės 3 dieną priimta Konstitucija, kuri nustatė valdžios padalijimą į įstatymų leidžiamąją (Seimas), vykdomąją (karalius ir ministrų kabinetas) ir teisminę. Valstybė tapo konstitucine monarchija. Konstitucija panaikino liberum veto, karalių rinkimus ir konfederacijų teisę, tačiau valstiečiai liko baudžiauninkais. Konstitucijoje nebeliko valstybės skirstymo į Lenkiją ir LDK, tačiau LDK atstovai išsikovojo „Abiejų Tautų tarpusavio įžado“ įstatymą, pripažįstantį LDK lygybę su Lenkija.

1768 metais susikūrė Baro konfederacija, nukreipta prieš Rusijos įtaką ir karaliaus valdžią, tačiau pralaimėjo partizaninį karą. 1772 metais, Rusija, Prūsija ir Austrija, pasinaudodamos ATR vidaus neramumais, įvykdė pirmąjį padalijimą. ATR neteko dalies savo teritorijų ir gyventojų. Šis padalijimas buvo patvirtintas papirkto Seimo. Nepaisant teritorijos sumažėjimo, ATR valstybingumas išliko, o Stanislovas Augustas Poniatovskis tęsė reformų vykdymą. 1775 metais buvo įkurta Nuolatinė taryba, kuri ėmėsi modernizuoti kariuomenę, įvesti vieningą matų sistemą ir pertvarkyti mokesčių sistemą.