Kvantiniai skaičiai

Šioje temoje nagrinėjama atomo sandara, kvantinė būsena ir kvantiniai skaičiai. Aprašomos normaliosios ir sužadintosios būsenos, paaiškinama, kaip elektronų būseną apibūdina keturi kvantiniai skaičiai: pagrindinis, orbitinis, magnetinis ir sukinio. Taip pat sužinoma, kad pagrindinis kvantinis skaičius nusako elektrono energijos lygmenį, o šalutinis - orbitalės formą.

Atomo kvantinė būsena
Atomo būsena, turinti mažiausią energiją, vadinama normaliąja būsena. Būsenos su didesne energija vadinamos sužadintosiomis būsenomis (žymimos \(*\)). Normaliojoje būsenoje atomas gali egzistuoti neribotai, o sužadintoje – labai trumpai (pvz., sužadintas vandenilio atomas – \(10^{-8}\) s). Pavyzdžiui, anglies atome sužadinimo metu vienas iš \(2s\) elektronų pereina į laisvą \(2p\) orbitalę, todėl anglis tampa keturvalente. Antrojo periodo elementai (\(N\), \(O\), \(F\)) negali būti sužadintosios būsenos, nes neturi laisvų orbitalių.
Kvantiniai skaičiai
Elektronų būseną atomuose apibūdina keturi kvantiniai skaičiai: pagrindinis (\(n\)), orbitinis (\(l\)), magnetinis (\(m_i\)) ir sukinio (\(m_s\)). Pagrindinis kvantinis skaičius (\(n\)) apibūdina elektrono energiją ir orbitalės dydį (\(n = 1, 2, 3, ... \infty\)). Kai \(n = \infty\), atomas tampa jonu. Didžiausias elektronų skaičius energijos lygmenyje: \(N = 2n^2\). Orbitinis kvantinis skaičius (\(l\)) nurodo orbitalės formą (\(l = 0, 1, 2, ..., n-1\)) ir atitinka orbitalių tipus: \(s\) (sferinė), \(p\) (hantelio formos), \(d\) ir \(f\) (sudėtingesnės formos).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com