Jogaila, Algirdo sūnus, buvo Lietuvos Didysis Kunigaikštis (1377-1381 m., 1382-1392 m.) ir Lenkijos karalius (1386-1434 m.). Iš pradžių buvo pagonis, bet vėliau priėmė katalikybę ir tapo Lenkijos karaliumi, vedęs Jadvygą. Jo valdymo metu įvyko Lietuvos krikštas (1387 m.). Jogaila turėjo keturias žmonas: Jadvygą, Oną, Elžbietą Granovską ir Sofiją Alšėniškę. Su Sofija Alšėniške susilaukė dviejų sūnų - Vladislovo III ir Kazimiero IV Jogailaičio, kurie vėliau tapo valdovais. Jogaila mirė nuo peršalimo, būdamas 83 metų, ir yra palaidotas Vavelio katedroje, Krokuvoje.

Švitrigaila, Algirdo sūnus, Jogailos brolis, buvo Lietuvos Didysis Kunigaikštis (1430-1432 m.). Jo valdymo laikotarpis buvo trumpas ir nestabilus, kupinas kovų dėl valdžios su pusbroliu Žygimantu Kęstutaičiu. Švitrigaila keitė tikėjimus: buvo pagonis, stačiatikis, vėliau - katalikas. Jis turėjo vieną žmoną - Oną, ir vieną sūnų. Mirė Švitrigaila būdamas 82 metų, natūralia mirtimi. Palaidotas Vilniaus katedroje, tačiau jo kapavietė nerasta.

Vytautas Didysis, Kęstučio sūnus, buvo Lietuvos Didysis Kunigaikštis (1392-1430 m.). Jis buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos valdovų, žinomas dėl savo karinių ir diplomatinių gebėjimų. Vytautas kovojo su Kryžiuočių ordinu, dalyvavo Žalgirio mūšyje (1410 m.), plėtė LDK teritoriją į rytus. Iš pradžių buvo pagonis, vėliau priėmė katalikybę. Vytautas turėjo dvi žmonas: Oną ir Julijoną, bei vieną dukterį - Sofiją. Mirė būdamas 80 metų, spėjama, jog mirties priežastis natūrali arba po sutrenkimo nukritus nuo arklio. Jo kapavietė Vilniaus katedroje, deja, nerasta.

Žygimantas Kęstutaitis, Kęstučio sūnus ir Vytauto brolis, buvo Lietuvos Didysis Kunigaikštis (1432-1440 m.). Jis perėmė valdžią po Švitrigailos, tačiau jo valdymas buvo trumpas. Žygimantas Kęstutaitis buvo nužudytas didikų sąmokslo metu Trakuose. Iš pradžių buvo pagonis, vėliau priėmė katalikybę. Jis turėjo dvi žmonas, sūnų Mykolą ir dukterį. Žygimantas Kęstutaitis palaidotas Vilniaus katedroje, bet jo kapavietė nerasta.

Aleksandras, Kazimiero Jogailaičio sūnus ir Žygimanto Senojo brolis, buvo Lietuvos Didysis Kunigaikštis (1492-1506 m.) ir Lenkijos karalius (1501-1506 m.). Jis paveldėjo sostą po savo tėvo Kazimiero Jogailaičio mirties. Aleksandras buvo katalikas. Jis vedė Eleną, Maskvos Didžiojo Kunigaikščio Ivano III dukterį, tačiau vaikų neturėjo. Aleksandras mirė būdamas 46 metų, paralyžiuotas dėl nežinomos ligos. Jis yra palaidotas Vilniaus katedroje.

Kazimieras Jogailaitis, Jogailos ir Sofijos Alšėniškės sūnus, buvo Lietuvos Didysis Kunigaikštis (1440-1492 m.) ir Lenkijos karalius (1447-1492 m.). Jis buvo jauniausias Jogailos sūnus, paveldėjęs sostą po savo brolio Vladislovo III žūties. Kazimieras Jogailaitis buvo katalikas. Jis vedė Elžbietą Habsburgaitę, su kuria susilaukė šešių sūnų (Vladislovo II, Jono Albrechto, Aleksandro, Žygimanto Senojo, Frydricho, Kazimiero) ir septynių dukterų. Mirė Kazimieras Jogailaitis būdamas 65 metų, manoma, nuo nežinomos ligos, galimai dizenterijos. Jis yra palaidotas Vavelio katedroje, Krokuvoje.

Žygimantas Augustas, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus, buvo paskutinis Jogailaičių dinastijos Lietuvos Didysis Kunigaikštis (1544-1572 m.) ir Lenkijos karalius (1548-1572 m.). Jis buvo katalikas. Žygimantas Augustas turėjo keturias žmonas: Elžbietą Habsburgaitę, Barborą Radvilaitę, Kotryną Habsburgaitę ir nesantuokinę žmoną Barborą Gižanką, tačiau vaikų nesusilaukė. Žygimantas Augustas mirė būdamas 52 metų, spėjama, nuo džiovos. Jis yra palaidotas Vavelio katedroje, Krokuvoje.

Žygimantas Senasis, Kazimiero Jogailaičio sūnus, Aleksandro brolis, buvo Lietuvos Didysis Kunigaikštis (1506-1544 m.) ir Lenkijos karalius (1506-1548 m.). Jis perėmė valdžią po savo brolio Aleksandro mirties. Žygimantas Senasis buvo katalikas. Jis turėjo tris žmonas: Barborą Zapoliją, Boną Sforcą ir nesantuokinę žmoną Kotryną Telničanką. Su šiomis žmonomis susilaukė trijų sūnų (Jono, Žygimanto Augusto ir Alberto) ir aštuonių dukterų. Žygimantas Senasis mirė natūralia mirtimi, būdamas 81 metų, ir yra palaidotas Vavelio katedroje, Krokuvoje.

Henrikas Valua, Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči sūnus, buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu (1573-1574 m.). Jo valdymas buvo labai trumpas, nes, mirus broliui, jis pabėgo iš Abiejų Tautų Respublikos ir tapo Prancūzijos karaliumi Henriku III. Henrikas Valua mirė, kai jį nužudė.

Jonas Kazimieras Vaza, Zigmanto Vazos ir Konstancijos Habsburgaitės sūnus, Vladislovo Vazos brolis, buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas (1648-1668 m.). Jis buvo katalikas, vedęs Liudviką Mariją Gonzagą ir susilaukęs sūnaus bei dukters. Jono Kazimiero Vazos valdymo metais vyko daug karų, įskaitant Švedų tvaną. Galiausiai jis atsisakė sosto ir išvyko į Prancūziją. Mirė Jonas Kazimieras Vaza 63-ejų, spėjama, kad nuo smegenų kraujotakos sutrikimo. Jo kūnas palaidotas Krokuvoje, Vavelio katedroje, o širdis – Paryžiaus Saint-Germain-des-Près bažnyčioje.

Steponas Batoras, kilęs iš Transilvanijos, buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas (1576-1586 m.). Jis buvo vedęs Oną Jogailaitę. Steponas Batoras garsėjo kaip gabus karvedys, laimėjęs Livonijos karą prieš Maskvą. Steponas Batoras mirė nuo kepenų ligos, būdamas 53 metų, ir yra palaidotas Vavelio katedroje, Krokuvoje.

Vladislovas Vaza, Zigmanto Vazos ir Onos Habsburgaitės sūnus, Jono Kazimiero Vazos brolis, buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas (1632-1648 m.). Jis buvo katalikas. Vladislovas Vaza buvo vedęs du kartus: pirmą kartą - Ceciliją Renatą Habsburgaitę, o antrą kartą - Liudviką Mariją Gonzagą. Su pirmąja žmona susilaukė sūnaus ir dukters. Mirė Vladislovas Vaza 53-ejų, kęsdamas nuo karščiavimo ir suintensyvėjusių akmenligės priepuolių. Jo kūnas palaidotas Vavelio katedroje Krokuvoje, o širdis – Vilniaus katedroje.

Zigmantas Vaza, Švedijos karaliaus Jono III ir Kotrynos Jogailaitės sūnus, buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas (1587-1632 m.) ir Švedijos karalius (1592-1599 m.). Jis buvo katalikas. Zigmantas Vaza turėjo dvi žmonas: Oną Habsburgaitę ir Konstanciją Habsburgaitę. Su šiomis žmonomis jis susilaukė šešių sūnų (Vladislovo IV, Jono II Kazimiero, Jono Alberto, Karolio Ferdinando, Aleksandro Karolio, Kristupo) ir penkių dukterų. Zigmantas Vaza mirė dėl smegenų kraujotakos sutrikimo, būdamas 66 metų, ir yra palaidotas Vavelio katedroje, Krokuvoje, Lenkijoje.