Emilija Pliaterytė ir 1830–1831 m. sukilimas

Šioje temoje aptariama Abiejų Tautų Respublikos žlugimas, 1830–1831 m. sukilimas, Emilijos Pliaterytės pasipriešinimas ir carinės Rusijos vykdyta rusinimo politika Lietuvoje. Taip pat susipažįstama su sukilimo padariniais, tokiais kaip Vilniaus universiteto uždarymas ir Lietuvos Statuto panaikinimas.

1830-1831 m. sukilimo priežastys Lietuvoje
Po trečiojo ATR padalijimo didžioji dalis Lietuvos atiteko Rusijai. Rusijos valdžia įvedė represyvią politiką: bajorija prarado privilegijas, įsigalėjo rusų kalba, sustiprėjo rusinimas, buvo uždarytos studentų draugijos Vilniaus universitete, o aktyviausi nariai ištremti. Šie veiksmai sukėlė visuomenės nepasitenkinimą ir paskatino 1830 m. sukilimą Lenkijoje, kuris 1831 m. persimetė į Lietuvą. Sukilėliai siekė atkurti ATR, bajorai – susigrąžinti privilegijas, o valstiečiai – išsivaduoti iš baudžiavos ir išvengti rekrūtų tarnybos.
Emilija Pliaterytė – sukilimo didvyrė
Emilija Pliaterytė, kilusi iš didikų giminės, buvo išskirtinė figūra 1831 m. sukilime. Ji vadovavo sukilėlių būriui, užėmė Zarasus, veikė Ukmergės ir Vilniaus apylinkėse, prisijungė prie generolo A. Gelgaudo korpuso ir buvo paskirta 25-ojo pėstininkų pulko vade. Ji dalyvavo mūšiuose prie Panerių, Kauno ir Šiaulių. Adomas Mickevičius ją apibūdino kaip „lietuvaitę, mergaitę, didvyrę – sukilėlių vadę“.
Emilijos Pliaterytės apsisprendimas ir motyvacija
Remiantis Emilijos Pliaterytės dienoraščio įrašu (1831 m. kovo 25 d.), jos sprendimą prisijungti prie sukilimo lėmė stipri Tėvynės meilė ir nuo vaikystės puoselėta svajonė apie karinę tarnybą. Ji pabrėžia, kad jos veiksmai buvo savanoriški ir įkvėpti patriotizmo.
Emilijos Pliaterytės pasipriešinimas pasitraukimui
Sukilimo vadovybei nusprendus trauktis į Prūsiją, E. Pliaterytė griežtai nepritarė šiam sprendimui. Savo kreipimesi į generolą Deziderijų Chlapovskį ji pasmerkė pasitraukimą kaip išdavystę ir pareiškė, kad kovos už tėvynę, kol bus gyva. Ji pabrėžė savo pasiryžimą kovoti prieš Rusiją, kurią laikė priešu.
Sukilimo padariniai ir Emilijos Pliaterytės likimas
Emilija Pliaterytė bandė pasiekti Varšuvą, tačiau susirgo ir mirė 1831 m. gruodžio mėn. Ji buvo palaidota Kapčiamiestyje. Rusijos valdžia, numalšinusi sukilimą, ėmėsi griežtų represijų: daugelis bajorų buvo įkalinti, nubausti mirties bausme arba neteko dvarų, sukilėliai negalėjo užimti valstybinių pareigų, buvo uždarytas Vilniaus universitetas, sustiprėjo rusinimas, panaikintas Lietuvos Statutas, o carinės Rusijos vakarinės gubernijos, įskaitant didžiąją dalį Lietuvos, pavadintos Šiaurės vakarų kraštu.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com